Kaip pastebi leidinys, likus vos mėnesiui iki J. Bideno darbo pabaigos, jo administracija sutelkė dėmesį į tai, kaip panaudoti visus likusius išteklius Ukrainai padėti.
Ukrainos ir kelių sąjungininkų pareigūnai sako, kad tai per mažai ir per vėlu.
Jų teigimu, nepriklausomai nuo to, ką J. Bidenas padarys paskutinėmis savaitėmis, Ukraina artėja prie kartaus susitarimo dėl karo pabaigos. Pagal jį Volodymyrui Zelenskiui gali tekti pamiršti dalį teritorijos mainais į saugumo garantijas, kurios neatitinka jo prašomos narystės NATO.
Sąjungininkai nusivylę Bidenu
Anonimiškai leidiniui kalbėję pareigūnai mano, kad tai bus J. Bideno priimtų arba laiku nepriimtų sprendimų rezultatas. Nepaisant to, kad JAV siuntė daug paramos Ukrainai, kai kurie sąjungininkai yra nusivylę J. Bidenu dėl to, kad jis delsė priimti svarbius sprendimus dėl pažangesnių ginklų tiekimo.
V. Zelenskis dar pirmais karo metais prašė sąjungininkų daugiau paramos, tačiau J Bidenas dvejojo. Jo mąstymą lėmė galimybė, kad dėl eskalacijos gali būti panaudotas Rusijos branduolinis arsenalas, sako patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.
„Jo širdis neabejotinai buvo teisingoje vietoje – jis suprato, kaip svarbu stoti kartu su Ukraina prieš Rusijos agresiją. Tačiau jo požiūris dažnai buvo per daug atsargus ir neryžtingas, jis delsė suteikti ryžtingą paramą, reikalingą pusiausvyrai pakreipti“, – viename interviu sakė buvęs Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Grantas Shappsas.
Vis dėlto J. Sullivanas nepritaria tokiai nuomonei ir sako, kad JAV operacija apginkluojant Ukrainą buvo „nepaprastas žygdarbis“.
Kai kurie kiti JAV pareigūnai leidiniui išreiškė nusivylimą kai kuriomis Europos vyriausybėmis, kurios, pasak jų, pripažino, kad V. Putinas įsiverš į Ukrainą, bet nenorėjo siųsti ginklų. Pareigūnai pažymi, kad Europa dažnai priešinasi griežtesnėms sankcijoms ir net kai JAV pozicija dėl Ukrainos kvietimo prisijungti prie NATO, atrodo, sušvelnėjo, Berlyno ir kitų šalių pasipriešinimas išliko tvirtas.
Anot leidinio, pavargę yra pareigūnai abejose Atlanto pusėse.
„Nepaisant visų kalbų apie tai, kad Europos sostinės atgaivina savo kietąją jėgą, JAV vis dar yra vienintelė NATO šalis, galinti pakreipti pusiausvyrą dideliame konflikte, kuriame dalyvauja Rusija. Taigi karo Ukrainoje baigtį neišvengiamai lems Baltuosiuose rūmuose priimti sprendimai“, – rašo leidinys.
Bideno baimė
„Bloomberg“ pastebi, kad J. Bidenas dar nuo Šaltojo karo laikų bijojo branduolinės eskalacijos. Anot leidinio, raginami padaryti daugiau, JAV pareigūnai ne kartą sakė, kad rizika tiesiog per didelė. Panašių nuogąstavimų turėjo ir kiti sąjungininkai, pavyzdžiui, Vokietija.
„Pasak dviejų aukšto rango Europos pareigūnų, pagrindinė problema buvo ta, kad J. Bideno strategija atrodė nukreipta į tai, kad Ukraina nepralaimėtų, bet nenustatė kelio į pergalę. Pareigūnai teigė, kad dėl to Ukraina bus įstumta į užsitęsusį konfliktą, kuris pareikalaus dešimčių tūkstančių gyvybių“, – rašoma straipsnyje.
Nepraėjus nė metams nuo karo pradžios, tuometinis Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley pasiūlė pastūmėti V. Zelenskį į derybas su V. Putinu.
„Rusijos kariuomenei tikrai labai skauda. Jūs norite derėtis tuo metu, kai esate stiprūs, o jūsų priešininkas silpnas“, – 2022 m. lapkritį sakė jis.
Tačiau tuo konflikto metu tokie pasiūlymai buvo laikomi peržengiantys ribas. Vakarų pareigūnų viešai ir privačiai skelbta pozicija buvo ta, kad tik V. Zelenskis ir ukrainiečiai nuspręs, kada derėtis.
Pasak aukšto rango Europos pareigūno, J. Bidenas turėjo dvi strategines galimybes: padidinti paramą, kad Kyjivas galėtų užbaigti darbą, arba siekti taikos derybų. Jis nepasirinko nei vieno, nei kito.
Nors JAV padidino ginkluotės tiekimą prieš nepavykusį 2023 m. kontrpuolimą, du buvę JK pareigūnai sakė, kad bandė įtikinti J. Bideną, jog reikia daug daugiau ir greičiau, tačiau susidūrė su jo nuogąstavimais dėl branduolinės eskalacijos.
Vienas JK pareigūnas teigė, kad tie nuogąstavimai buvo perdėti, nes kiekviename etape Rusijos grasinimai pasirodė esą iliuziniai.
JAV pareigūnai tvirtina, kad, priešingai, sabotažo išpuoliai Europoje ir vis intensyvesni Maskvos išpuoliai prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą rodo, kad V. Putinas buvo pasirengęs eskaluoti situaciją, todėl reikėjo rimtai vertinti jo branduolinius grasinimus.
Anot leidinio, kol J. Bidenas svarstė, ar siųsti į Kyjivą daugiau oro gynybos priemonių, ilgesnio nuotolio raketų ar naikintuvų, V. Putinas leido raketas į Ukrainos miestus. Tai susilpnino Kyjivo ekonomiką ir žmonių ryžtą, sumažino Ukrainos gebėjimą atsikirsti, o Maskvai buvo suteikta labai svarbaus laiko pasirengti ir pritaikyti savo gynybą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Vakarų karinė parama irgi ištęsta iki begalybės,po truputi,tai šovinių davė,po kiek laiko automatų,dar po kiek laiko,karinės technikos,dar vėliau raketų...ir galiausiai tik neseniai leido tas raketas net iššauti ir t.t. Viskas buvo daroma,kad kuo ilgiau ištęsti karą,naudojant Ukrainą kaip buferinę zoną tarp Rusijos ir NATO.
Jei sankcijos ir karinė parama būtų skirtos iškart viskas vienu ypu - karo padėtis dabar būtų kitokia. Vakarų lyderių neryžtingumas ir kinkų drebinimas nuplautas krauju.
