Penki iš šešių mažesniajame lėktuve buvusių žmonės žuvo, tačiau visi 379 bendrovės „Japan Airlines“ (JAL) keleiviai ir įgulos nariai pabėgo pripučiama avarine čiuožykla likus kelioms minutėms iki tol, kol įmonės lėktuvą „Airbus“ vėlų antradienio vakarą apėmė liepsnos.
Trečiadienį oro uosto aikštelėje tebestovintis pajuodęs lėktuvo korpusas liudijo, koks pavojingas buvo jų pabėgimas. Už kelių šimtų metrų nuo jo gulėjo pakrančių apsaugos lėktuvo DHC-8 liekanos.
Pakrančių apsaugos lėktuvo, skridusio į sausio 1-ąją įvykusio žemės drebėjimo zoną centrinėje Japonijoje, kapitonas vienintelis liko gyvas, tačiau patyrė rimtų sužalojimų.
Antradienį filmuotoje medžiagoje matyti, kaip netrukus po nusileidimo iš po lainerio išsiveržė ugnies kamuolys.
Žmonėms šliaužiant iš lėktuvo į saugią vietą, dešimtys ugniagesių automobilių bandė gesinti liepsnas, tačiau netrukus visas lėktuvo fiuzeliažas jau liepsnojo. Galutinai užgesinti gaisrą prireikė aštuonių valandų.
„Lėktuve darėsi karšta, ir, tiesą sakant, maniau, kad neišgyvensiu“, – transliuotojui NHK teigė viena keleivė.
„Maniau, kad nusileidome normaliai. Bet tada supratau, kad jaučiu dūmų kvapą“, – NHK pasakojo moteris su mažu vaiku.
„Turėjau apsaugoti savo dukrą. Tai buvo vienintelis dalykas, apie kurį galvojau“, – pridūrė ji.
Leidimas leistis
Japonijos transporto saugos valdybos atstovas Takuya Fujiwara žurnalistams sakė, kad pakrančių apsaugos lėktuvo skrydžio savirašiai – duomenis fiksuojantis ir garsą įrašantis įrenginiai – buvo rasti, tačiau keleivinio lėktuvo įrenginių vis dar ieškoma.
„Tiriame situaciją. Įvairios dalys yra išmėtytos ant kilimo ir tūpimo tako“, – teigė T. Fujiwara ir pridūrė, kad institucija planuoja apklausti kelis su įvykiu susijusius asmenis.
Per spaudos konferenciją paklausti, ar „Japan Airlines“ skrydžiui buvo duotas leidimas leistis, bendrovės pareigūnai atsakė: „Mūsų supratimu, jis buvo suteiktas.“
Tačiau JAL ir Transporto ministerija atsisakė tiesiogiai komentuoti skrydžio kontrolierių ir abiejų lėktuvų komunikaciją, motyvuodamos tuo, kad tebevyksta tyrimas.
Įraše iš Hanedos skrydžių valdymo bokšto, padarytame likus kelioms akimirkoms iki susidūrimo ir paskelbtame svetainėje, kurioje transliuojami tiesioginiai oro eismo signalai, girdimas balsas, kuriuo JAL lėktuvui patariama „tęsti nusileidimą“.
NHK pranešė, kad valdymo bokštas nurodė pakrančių apsaugos lėktuvui likti netoli kilimo ir tūpimo tako.
Tačiau transliuotojas taip pat citavo neįvardytą pakrančių apsaugos pareigūną, kuris teigė, kad 39 metų pilotas Genki Miyamoto iškart po avarijos pasakė, kad turėjo leidimą pakilti.
„Airbus“ tyrėjai
Trečiadienį viename judriausių pasaulyje Hanedos oro uostų buvo atšaukta dešimtys vietinių skrydžių, tačiau tarptautinių skrydžių atvykimas ir išvykimas beveik nenukentėjo.
„Airbus“ teigė, kad atsiųs specialistų komandą, kuri padės atlikti tyrimą.
Keleivinis lėktuvas atskrido iš Naujosios Čitosės oro uosto, aptarnaujančio šiaurinėje Hokaido saloje esantį Saporo miestą. Lėktuve buvo aštuoni vaikai.
Ministras pirmininkas Fumio Kishida pagerbė žuvusius įgulos narius, vykusius padėti žemės drebėjimo, per kurį žuvo mažiausiai 62 žmonės, aukoms.
„Tai buvo darbuotojai, kurie jautė didelę misiją ir atsakomybę už nukentėjusias vietoves“, – sakė jis antradienį.
1985 metais sudužo iš Tokijo į Osaką skridęs kompanijos JAL lėktuvas, žuvo 520 keleivių ir įgulos narių – tai buvo viena iš daugiausiai gyvybių nusinešusių katastrofų per vieną skrydį pasaulyje.
„Negaliu spėlioti, kas čia atsitiko, bet tikriausiai bus nustatyta, kad prie to prisidėjo žmogiškoji klaida“, – naujienų agentūrai AFP teigė Centrinio Kvynslando universiteto aviacijos ekspertas Dougas Drury.
„Oro linijų bendrovės privalo sugebėti per 90 sekundžių pašalinti visus keleivius ir įgulos narius iš lėktuvo. Skrydžių įgulos gana dažnai treniruojasi imituojant skrydžius ir tai yra sudėtingas procesas, kuris, kaip matėme, buvo atliktas nesunkiai“, – sakė jis. – Svarbiausia buvo tai, kad niekas nebandė paimti savo rankinio bagažo.“