„Mes numatome, kad tai bus dar viena neįprastai karšta vasara, ypač liepos pabaigoje ir rugpjūtį“, – leidiniui sakė Toddas Crawfordas, Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios orų ir klimato žvalgybos įmonės „Atmospheric G2“ meteorologijos viceprezidentas.
Karščiausia bus Graikijoje
Įmonė mano, kad karštis bus panašus į 2022 m., kai Europoje buvo užfiksuota karščiausia vasara, o didžiausias karštis prognozuojamas pietuose, tokiose keliautojų pamėgtose šalyse kaip Graikija, Kroatija ir Italija.
Pasaulio meteorologijos organizacijos duomenimis, nuo 1991 m. Europa šyla dvigubai greičiau nei vidutiniškai pasaulyje, o 23 iš 30 didžiausių karščio bangų Europoje nuo 1950 m. kilo nuo 2000 m., penkios iš jų – per pastaruosius trejus metus.
Vis dėlto, turistinė paklausa vis dar yra didelė tose vietovėse, kur pastarosiomis vasaromis temperatūra siekė 37 laipsnius karščio ar daugiau.
„Kelionių kryptys vėl užsakomos, o žmonėms iš tiesų būdinga tai, kad greitai jie pamiršta ir išstumia neigiamą patirtį, – sakė Švedijos Linnaeus universiteto profesorius Stefanas Gösslingas, tyrinėjantis turizmą ir klimato kaitą. – Žmonės, patekę į tokias gyvybei pavojingas situacijas kaip gaisrai, gali persvarstyti, kur keliauti, tačiau kol kas nematome, kad dėl karščio būtų labai pasikeitę sprendimai“.
Panašu, kad miestai prisitaiko
Artėjant vasarai populiarios vietovės, kurios pernai nukentėjo nuo karščio, rengia protokolus, kad gyventojai ir turistai būtų saugesni ir patogesni. 2021 m. Atėnai tapo pirmuoju Europos miestu, paskyrusiu vyriausiąjį šilumos pareigūną, kuris prižiūrės šį procesą. Vienas iš pirmųjų žingsnių buvo karščio bangų suskirstymas į kategorijas pagal stiprumą, panašiai kaip uraganai, kaip išankstinio perspėjimo apie galimą poveikį žmonių sveikatai sistema. Taip pat karščio bangoms suteikiami pavadinimai, siekiant pabrėžti jų galimą riziką.
„Karštis yra žudikas, o artimiausių metų prognozės rodo, kad jis tik stiprės, todėl pertvarkome savo miestą ir darome pakeitimus, kad galėtume prie jo prisitaikyti“, – sakė Atėnų vyriausioji už šilumą atsakinga pareigūnė Elissavet Bargianni. Be informuotumo didinimo, miestas planuoja įgyvendinti papildomas priemones, tarp kurių yra žaliųjų erdvių skaičiaus didinimas ir vėsių viešųjų erdvių kūrimas.
Lankytojams, planuojantiems šią vasarą apsilankyti Atėnuose, E. Bargianni pataria naudotis programėle „Extrema Global“, kuri pagal esamą temperatūrą ir medžių tankumą apskaičiuoja vėsiausią maršrutą iš taško A į tašką B. Mieste jau veikia keli nemokami vėsinimo centrai su oro kondicionieriais.
Per praėjusių metų karščio bangą liepą, Akropolio miestas buvo priverstas užsidaryti nuo vidurdienio iki ankstyvo vakaro, kad apsaugotų lankytojus. Jei karščiai bus dideli, šalies Kultūros ministerija gali priimti tokį patį sprendimą ir šiemet.
„Iš ryto dažniausiai užsiimame veikla ir ekskursijomis, tada sustojame papietauti, o vidurdienį ar vėlyvą popietę grįžtame į viešbutį ir sėdime prie baseino arba einame į paplūdimį“, – sakė Niujorke įsikūrusios kelionių bendrovės „Authentic Explorations“ vienas iš vadovaujančių partnerių Gary‘is Portuesis.
Jei klientai primygtinai reikalauja vykti į ekskursijas vidurdienį, bendrovė bendradarbiauja su vietos partneriais, kad kelionė būtų kuo patogesnė.
Kelionių konsultantams teko kovoti ne tik su karščiu, bet ir su kitais nenuspėjamais orais. Praėjusią vasarą kai kuriose žemyno dalyse buvo karšta ir sausa, kitose – šalta ir drėgna.
Egzistuoja ir draudimas nuo karščio
Los Andžele (JAV) įsikūrusi įmonė „Sensible Weather“, teikianti atostogų ir lauko kelionių oro sąlygų garantiją, siekdama padėti keliautojams drąsiau užsisakyti keliones, neseniai į savo draudimo paslaugas įtraukė apsaugą nuo didelio karščio. Užsisakydami bilietus per „Sensible“ partnerius, keliautojai galės užsisakyti kasdienę apsaugą, o jei temperatūra viršys nustatytą ribą (paprastai 32–37 laipsnių karščio) galės reikalauti kompensacijos. Šiuo metu draudimas galioja tik Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau, kaip teigė bendrovė, palaipsniui bus pradėtas taikyti Europoje ir kitose šalyse.
Klientai neprivalo atšaukti kelionės, kad jiems būtų atlyginta žala. Tiems, kurie dalyvauja organizuotose kelionėse, kompensuojama vidutinė visos kelionės dienos kaina už kiekvieną karščio ribą viršijusią dieną.
Vykstama į vėsesnius kraštus
Kai kurie keliautojai, kuriuos praėjusią vasarą užklupo karščio bangos Europoje, šią vasarą renkasi vėsesnes vietas, pavyzdžiui, Norvegiją, Slovėniją, Šveicariją, Švediją ir Suomiją. Pavyzdžiui, „Kayak“ duomenimis, skrydžių paieškos į Tromsę (Norvegija), palyginti su 2023 m., išaugo 85 proc.
Joanna Walker, 43 metų įdarbinimo specialistė iš Bostono (JAV), praėjusių metų liepą su šeima Italijoje pateko į alinančią karščio bangą ir prisiekė niekada negrįžti vasarą.
„Negalėjome net atsigaivinti baseine, nes nebuvo pavėsio, o vanduo buvo karštas“, – prisiminė J. Walker. – Norėjome apžiūrėti žymias Florencijos vietas ir ilgai pietauti aikštėse, bet vietoj to įstrigome savo brangiai kainuojančiose vilose su oro kondicionieriais“.
Šiais metais jos šeima užsisakė kelionę po Norvegijos fjordus liepą, kur temperatūra laikosi ties 15 laipsnių šilumos.
„Tai tikrai bus kitokia atmosfera nei Italijoje, daug gamtos ir ne tiek daug istorijos, bet bent jau bus pakankamai vėsu, kad kažką patirtume“, – teigė J. Walker.
