Vienas iš Ukrainos katastrofos aplinkybių tyrimų komisijos narių „Censor.net“ papasakojo, kad raketa pataikė į apatinę lėktuvo įgulos kabinos dalį. Tai galėtų paaiškinti, kodėl pilotai nespėjo pranešti apie kilusias problemas.
„Mes perklausėme vienos iš „juodųjų dėžių“ įrašus, kuriuose įrašyti pilotų ir dispečerių Teherane pokalbiai. Standartinis radijo ryšys. Dispečeris nurodo pakilti į 2500 metrų aukštį ir atsisveikina, lėktuvo vadas ramiai bendrauja. Svarbu suprasti viena: jokių gedimų nebuvo, ekipažas dėl nieko nepergyveno, dispečeris neperspėjo dėl galimos grėsmės ir karo veiksmų pradžios. Po paskutinio nurodymo įrašas nutrūksta. Daugiau nebuvo nieko. Jokių bandymų užmegzti ryšį, jokių pokalbių“, – cituojamas vienas iš komisijos narių.
Po to ekspertai, jo teigimu, užsiėmė lėktuvo fragmentų tyrimu.
„Jokių pažeidimų ant daugelio lėktuvo dalių nebuvo matyti. Nebuvo sprogimo ar gaisro (žymių, – red. past.) nei varikliuose, nei ant sparnų. Negalima atmesti, kad lėktuvas galėjo nukristi faktiškai sveikas. Į akis nekrito, skirtingai nuo MH17 „Boeing“ nuolaužų, kokie nors žymūs išoriniai fiuzeliažo ar sparnų karinio poveikio pėdsakai. Tačiau po visų lėktuvo fragmentų sudėliojimo paaiškėjo, kad trūksta apatinės lėktuvo kabinos dalies, – paaiškino jis. – Apie 22 valandą (sausio 10 d.) viename iš kabinos fragmentų mes aptikome raketos skeveldrų žymių, kurios suvarpė korpusą. Mes radome! Ir pirmą sykį buvo aptikti tiesioginiai įrodymai šiame tyrime, kurie leidžia įrodyti, kas tapo lėktuvo katastrofos priežastimi“.
„Mums tai buvo lūžio momentas“, – pridūrė jis. Sausio 11-osios rytą Irano kariuomenė pripažino netyčia pataikiusi į 176 žmones skraidinusį lėktuvą.
Neatšaukė skrydžio
Ukrainos tarptautinių oro linijų (UTOL) atstovai sausio 11 d. papasakojo, kad neatidėjo skrydžio iš Teherano dėl to, kad Irano valdžia nepranešė apie galimą grėsmę iš Irano kariuomenės: „Skrendant iš „Borispolio“ oro uosto jokios informacijos apie galimas grėsmes oro linijos neturėjo, – „Current Time“ cituojamas UTOL prezidentas Jevgenijus Dychne. – Skrydžio iš Teherano oro uosto metu taip pat jokios informacijos nebuvo, ir jokie sprendimai iš atsakingų administracijos atstovų pusės taip pat nebuvo pateikti“.
Kaltas „ryšio su vadovybe neturėjęs operatorius“
„Boeing 737“, skridęs iš Teherano į Kijevą, sudužo vos pakilęs iš Irano oro uosto. Lėktuvu skrido 167 keleiviai ir 9 ekipažo nariai. Visi žmonės žuvo. Irano valdžia išsyk kategoriškai atmetė galimybę, gal jų pačių raketa galėjo pataikyti į orlaivį ir laikėsi „gaisro variklyje“ versijos.
Sausio 11-ąją Iranas pripažino, kad lėktuvą numušė jų raketa, nes lėktuvas tariamai skrido netoli nuo neseniai papildomai dislokuotos Islamo revoliucijos gvardijos (IRG) oro gynybos sistemos, kurią valdę asmenys palaikė orlaivį priešišku objektu.
„Oro gynybos sistema karinėje IRG bazėje buvo dislokuota likus kelioms valandoms iki nelaimės, sausio 8-osios 21 val. (lėktuvas buvo numuštas ankstyvą sausio 8-osios rytą). Operatorius išvydo judantį objektą. Sistema veikė su trikdžiais, tinklas buvo apkrautas, ir jis neturėjo patvirtinimo iš šalies. Šioje situacijoje jis sprendimą turėjo priimti per 5 sekundes ir, deja, jis pasirinko neteisingai“, – pripažino Irano kariuomenės kosminių pajėgų vadas Amiras Ali Hajizadehas.
A. Hajizadehas taip pat aiškino, kad Civilinės aviacijos atstovai, kurie anksčiau tvirtino, kad Ukrainos lėktuvas negalėjo būti numuštas raketos, „veikė remiantis jų turima informacija“ ir nežinojo apie incidentą su raketa.
„Jie nekalti. Čia mūsų kaltė“, – aiškino jis.
Ekspertai iškart po lėktuvo katastrofos iškėlė versiją, kad raketa į jį galėjo būti paleista iš rusų gamybos oro gynybos sistemos „Tor“. Iranas papildomas oro gynybos sistemas Teherane dislokavo po to, kai sausio 8-ąją buvo raketomis apšaudytos JAV karinės bazės Irake, kaip atsakas į anksčiau nužudytą vieną iš iraniečių kariuomenės vadų Qasemą Suleimani. Iraniečiai tikėjosi galimo triuškinančio JAV atsako, kuris taip ir neįvyko. JAV prezidentas D. Trumpas pareiškė, kad Irano raketos nepadarė jokios žymesnės žalos, todėl buvo nuspręsta apsiriboti sankcijomis.
