Tokia praėjusią savaitę Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) padaryta išvada dar labiau apsunkino diplomatines pastangas atgaivinti svarbų 2015 metų Irano ir didžiųjų valstybių, įskaitant Jungtines Valstijas, branduolinį susitarimą.
Iranas yra „pasirengęs bendradarbiauti su agentūra, kad išaiškintų klaidingą ir nerealią nuomonę dėl jo taikios branduolinės veiklos“, spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanani.
Jis pridūrė, kad Teheranas yra „pasirengęs toliau konstruktyviai bendradarbiauti su TATENA“, taip pat atkreipė dėmesį į agentūros „įsipareigojimus“.
TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi išreiškė viltį, kad Iranas pradės bendradarbiauti „kuo greičiau“.
„Esame pasirengę, norime, kad tai įvyktų, nesiekiame aštrinti ar kurti situacijų, tik norime, kad šis klausimas būtų išsiaiškintas“, – pradėjęs TATENA valdytojų tarybos posėdį žurnalistams sakė R. Grossi.
„Tai labai paprasta. Mes radome urano pėdsakų vietose, kurios niekada nebuvo deklaruotos, kuriose niekada neturėjo būti vykdoma jokia branduolinė veikla, ir mes užduodame klausimus“, – pridūrė jis.
Praėjusį trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje TATENA teigė, kad „negali užtikrinti, jog Irano branduolinė programa yra išimtinai taiki“.
TATENA spaudžia Iraną pateikti atsakymus dėl anksčiau trijuose nedeklaruotuose objektuose rastų branduolinės medžiagos pėdsakų. Dėl šio klausimo birželį vykusiame TATENA valdytojų tarybos posėdyje buvo priimta Iraną kritikuojanti rezoliucija.
Teheranas, kuris nuolat neigia siekį įgyti branduolinių ginklų, reaguodamas į rezoliuciją atjungė 27 kameras, leidžiančias agentūrai stebėti tam tikrą jo branduolinę veiklą.
N. Kanani sakė, kad per šios savaitės susitikimą nesitikima priimti jokio sprendimo, tačiau įspėjo, kad bet kokie tolesni „nekonstruktyvūs agentūros veiksmai“ „vėl duos nekonstruktyvių rezultatų“.
Teheranas reikalavo, kad TATENA tyrimas būtų užbaigtas kaip bet kokio susitarimo dalis – tai vienas iš nesklandumų derybose dėl 2015 metų pakto, kuriuo Iranui mainais į branduolinės programos apribojimus suteiktas labai reikalingas sankcijų sušvelninimas, atkūrimo.
Susitarimas ant plauko pakibo 2018 metais, kai tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) vienašališkai iš jo pasitraukė ir grąžino Teheranui griežtas sankcijas.
Panašu, kad praėjusį mėnesį intensyvėjusios pastangos atgaivinti susitarimą sulėtėjo, šeštadienį trims dokumentą pasirašiusioms Europos šalims – Vokietijai, Prancūzijai ir Jungtinei Karalystei – išreiškus „rimtų abejonių“ dėl Irano nuoširdumo atkuriant susitarimą.
Europos šalys apkaltino Teheraną, kad šis „nusprendė nepasinaudoti šia svarbia diplomatine galimybe“. Remiantis pareiškimu, „vietoje to Iranas toliau aktyvina savo branduolinę programą, neturėdamas tam jokių įmanomų civilinių pateisinimų“. Irano užsienio reikalų ministerija šiuos komentarus pavadino „nekonstruktyviais“.
Per derybas, vedamas Vienoje nuo 2021 metų balandžio, siekiama atkurti paktą, panaikinant sankcijas Teheranui ir verčiant Iraną visiškai laikytis savo ankstesnių branduolinių įsipareigojimų.
Praėjusį mėnesį Europos Sąjunga, atliekanti tarpininkės vaidmenį branduolinėse darybose, pateikė „galutinį“ susitarimo projektą.
Tada Iranas ir JAV atsakė į šį dokumentą, o Vašingtonas penktadienį Teherano atsakymą penktadienį pavadino žingsniu „atgal“.