Kariams, esantiems NATO Tapos karinėje bazėje centrinėje Estijoje, Rusijos įsiveržimas į Ukrainą sustiprino tikslo, paskirties jausmą. Pastarąją savaitę, nepaisant gausaus snygio, fronto stovykloje ir jos apylinkėse – vos 160 kilometrų nuo Rusijos sienos – buvo matyti daug veiklos ženklų. Kariai svarstė, kokie gali būti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ateities planai, rašo politico.eu.
Tapos miestelyje, esančiame į šiaurę nuo bazės, ginkluoti estų šauktiniai patruliavo gatvėse, metodiškai tikrindami, ar šalutiniuose keliuose nėra galimų įsibrovėlių. Arčiau pagrindinės stovyklos civilinės policijos transporto priemonės blokavo priešpriešinį eismą atvažiuojant aštuonių didelių karinių sunkvežimių vilkstinei. Taip pat buvo galima pastebėti šarvuotus automobilius, kurie seka miško pakraštį toliau bekelėje.
Stovykloje pulkininkas Andrusas Merilo, kuris, kaip pirmosios Estijos pėstininkų brigados vadovas, einantis bazės vado pareigas, sakė, kad Maskvos sprendimas pradėti plataus masto invaziją į vieną iš savo kaimynų sutelkė žmonių mintis į čia atliekamą užduotį: krašto apsaugą ir potencialią grėsmę, kurią Rusija gali kelti Estijai.
„Svarbiausias dalykas yra budrumas, – teigė jis. – Privalome tuo pasinaudoti dabar, kad nepraleistume jokių požymių, indikuojančių, jog grėsmė bus nukreipta į Estiją.“
Jis sakė, kad jo kariai jau seniai ruošėsi tokiam scenarijui, remdamiesi pamokomis iš Estijos istorijos – ji 48 metus buvo okupuota Sovietų Sąjungos – ir pastarųjų metų Rusijos agresija prieš kaimynes.
„Mūsų sistema sukurta taip, kad mes jau numatėme šią situaciją, – sakė A. Merilo. – Ukraina šiuo metu yra Rusijos invazijos įkarštyje, bet mes jau esame pasiruošę Estijos, Latvijos, Lietuvos ir viso Baltijos jūros regiono susidūrimui su tokiu pat kariniu įsiveržimu.“
Iš tiesų, Baltijos šalių lyderiai Rusijos agresijos pavojų regione pažymėjo jau 2008 m., kai Rusija įsiveržė į Gruziją. Buvęs Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis, dabar einantis Europos Komisijos nario pareigas, pareiškė, kad V. Putinas greičiausiai nusitaikys į Baltijos šalis, siekdamas išplėsti savo šalies prieigą prie Baltijos jūros, jei pasieks savo karinius tikslus Ukrainoje.
Baltijos šalių lyderiai ragino NATO karius nuolat dislokuoti tokiose bazėse kaip Tapa, tačiau kol kas jie lieka nuolatinės rotacijos sistemoje. Už A. Merilo biuro, parado aikštelės pakraštyje, buvo galima pamatyti britų karius, peržiūrinčius naujus raketų paleidimo įrenginius ir išbandančius taikiklius.
NATO, Estijos, JK, ES, Prancūzijos ir Danijos vėliavos – visos čia turi karių – plevėsavo ant stulpų virš jų galvų.
Karių paskirtis
Kitoje aikštelės pusėje, Didžiosios Britanijos karališkojo tankų pulko kovinės grupės būstinėje, pulkininkas leitenantas Simonas Worthas, vadovaujantis karininkas, užsiminė, kad jei jo kariai kada nors susimąstė, kodėl jie buvo komandiruoti į Estijos kaimą, atnaujintas Rusijos puolimas prieš Ukrainą neabejotinai atsakė į tą klausimą.
„Šiuo metu strateginis kontekstas ir nuolatinis naujienų srautas, kurį jie mato, reiškia, kad nereikia paaiškinti, kodėl tai taip svarbu, – sakė jis. – Jausti, kad turi tikslą, yra nuostabu“.
Saugykloje, esančioje šiek tiek toliau nuo S. Wortho biuro, kranas pakėlė variklį į šarvuotą transporto priemonę, o inžinieriai teikė vieni kitiems nurodymus.
Lauke stovintis britų tankas „Challenger 2“ – jau pasiruošęs kitoms pratyboms. Už tai atsakingas tanko vadas sakė, kad jo kariai praleido mėnesius Estijoje – jo kovinė grupė į Tapą atvyko praėjusį rugsėjį – tam, kad išmoktų valdyti transporto priemonę drėgnesnėmis, tankesnėmis ir šaltesnėmis sąlygomis, nei jis buvo naudojamas anksčiau.
Temperatūra čia nukrito iki minus 26 laipsnių gruodį, todėl kovos grupė buvo priversta greitai prisitaikyti prie šaltų sąlygų, sakė vadas S. Worthas. „Tiesiog gyventi tokioje [aplinkoje] yra sudėtinga, o kovoti – dar sunkiau“, – teigė jis.
Tapos bazės pirmtaką pastatė sovietų Raudonoji armija, kai okupavo Estiją. Estija buvo okupuota nuo 1940 m. iki 1941 m. ir vėl nuo 1944 m. iki 1991 m., kai žlugo Sovietų Sąjunga.
Sovietų pajėgų pasitraukimas užtruko kelerius metus, o stovyklos vadas A. Merilo, įdarbintas 1992 m., sakė, kad pirmasis jo, kaip šauktinio, darbas buvo saugoti Estijos bazę, jei rusai nuspręstų pulti, o ne pasitraukti. Kartu su kitomis dviem Baltijos valstybėmis Estija įstojo į ES ir NATO 2004 m., įtvirtindama savo pozicijas tarp Vakarų valstybių.
Nuo to laiko tokios bazės kaip Tapa Estijoje ir Adazi Latvijoje buvo modernizuojamos ir plečiamos, tačiau Baltijos šalių nerimas, kad Rusijos pajėgos gali sugrįžti, niekada neišnyko.
2008-aisiais Rusijai įsiveržus į Gruziją, o į Ukrainą 2014-aisiais, Baltijos šalys paragino NATO dislokuoti karius jų rytiniuose pakraščiuose. 2016 metais Varšuvoje vykusiame viršūnių susitikime NATO lyderiai nusprendė nuolat rotuoti karius per Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.
Dabar Baltijos šalių lyderiai sako, kad NATO kariai turėtų būti čia nuolat dislokuojami su didesne ir geresne įranga, nes baiminasi, kad galutinis Putino tikslas yra ne tik valdžios užgrobimas Ukrainoje. A. Merilo sakė manantis, kad Ukrainos užėmimas yra tik „tarpinis Putino tikslas“ ir kad NATO turi būti pasirengusi jo ėjimui toliau.
A. Merilo sakė, kad miega gerai, bet ne todėl, kad tiki, jog bėda neištiks. „Tai, kam ruošėmės dešimtmečius, dabar vyksta, nebėra ko stebėtis, – teigė jis. – Dabar turėtume pailsėti, kol galime“.
