Naujoje ataskaitoje JAV įsikūrusi teisių gynimo grupė pridūrė, kad JK „rasinis persekiojimas ir nuolatinis kliudymas jiems grįžti namo“, remiamas Vašingtono, yra „tebesitęsiantis kolonijinis nusikaltimas“.
Abi šalys turėtų visiškai atlyginti žalą Čagoso gyventojams, įskaitant jų teisę grįžti gyventi į savo tėvynę Čagoso salyne Indijos vandenyne, ragino HRW.
„Jungtinė Karalystė šiandien daro siaubingą kolonijinį nusikaltimą, traktuodama visus čagosiečius kaip žmones, neturinčius teisių“, – sakė vyresnysis patarėjas teisės klausimais ir pagrindinis ataskaitos autorius Clive'as Baldwinas.
„Jungtinė Karalystė ir JAV, kurios kartu išvarė čagosiečius iš jų namų, turėtų visiškai atlyginti padarytą žalą“, – pridūrė jis.
1965 metais Londonas nusprendė atskirti salas nuo Mauricijaus, kuris tuo metu priklausė Britų imperijai, ir kartu su Jungtinėmis Valstijomis įkurti bendrą karinę bazę didžiausioje iš salų – Diego Garsijoje.
Mauricijus, kuris 1968 metais tapo nepriklausoma Tautų Sandraugos šalimi, jau seniai kovoja už salyno sugrąžinimą į savo teritoriją ir sulaukė tarptautinės paramos.
2019 metais Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendime pritarta Mauricijaus ieškiniui ir nurodyta, kad Britanija turėtų atsisakyti salų kontrolės.
Vėliau tais pačiais metais Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja didžiule balsų dauguma pritarė rezoliucijai, kurioje pripažįstama, kad „Čagoso salynas yra neatskiriama Mauricijaus teritorijos dalis“ ir rekomenduojama Britanijai pasitraukti per šešis mėnesius.
Londonas ir Mauricijus pradėjo derybas dėl salų suvereniteto, praėjusį mėnesį pareiškė Mauricijaus ministras pirmininkas, po to, kai Jungtinė Karalystė lapkričio mėnesį patvirtino, kad sutiko aptarti salų ateitį.
Tačiau Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly rašytiniame ministerijos pareiškime nurodė, kad šalys susitarė, jog karinė bazė Diego Garsijoje veiks ir toliau, kad ir kokie būtų derybų rezultatai.
HRW pažymėjo, kad „nebuvo aiškaus įsipareigojimo prasmingai konsultuotis su čagosiečiais ir garantuoti jų teisę į žalos atlyginimą, įskaitant teisę grįžti, bet kokiame susitarime“.
Niujorke įsikūrusi organizacija apklausė dešimtis žmonių, įskaitant čagosiečius, Jungtinės Karalystės, JAV ir Mauricijaus pareigūnus, ir peržiūrėjo daugybę dokumentų.
Ji teigė nustačiusi tris nusikaltimus žmoniškumui: tebesitęsiantį kolonijinį nusikaltimą – priverstinį perkėlimą, JK trukdymą čagosiečiams grįžti namo ir JK vykdomą jų persekiojimą dėl rasės ir etninės priklausomybės.
JK Užsienio reikalų, sandraugos ir plėtros biuras (FCDO), reaguodamas į šiuos teiginius pareiškė: „Gerbiame „Human Rights Watch“ darbą, kurį ji atlieka visame pasaulyje, tačiau kategoriškai atmetame tokį įvykių apibūdinimą.“
„Jungtinė Karalystė išreiškė didelį apgailestavimą dėl to, kaip čagosiečiai buvo išvežti iš Indijos vandenyno britų srities septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntojo dešimtmečio pradžioje“, – pridūrė jis.
JAV valstybės departamentas neatsakė į prašymus pakomentuoti HRW ataskaitą.
