„Manau, kad atėjo laikas ES rimtai apsvarstyti galimybę skirti Europos lėšų tokio pobūdžio projektams“, – lankydamasis Graikijos šiaurės rytuose esančiame Ferių mieste, kur buvo paskelbta apie projektą, naujienų agentūrai AFP sakė vyriausybės vadovas.
„Galiausiai juk prisidedame prie Europos saugumo užtikrinimo, taip pat prisidedame prie labiau integruotos ir veiksmingesnės Europos prieglobsčio teikimo politikos“, – pridūrė jis.
Atėnai nusprendė 35 kilometrais pailginti penkių metrų aukščio palei Evros upę einančią plieninę tvorą, kuri žymi sieną su Turkija.
Šiuo metu tvoros ilgis yra 37,5 km, o Atėnai siekia per metus pradėti įgyvendinti projektą ir iki 2026-ųjų iš viso nutiesti 100 kilometrų.
K. Micotakis tvirtino, kad 100 mln. eurų vertės projektas bus vykdomas net ir negavus ES lėšų.
„Čia matote kliūtį, kurią Graikijos vyriausybė pastatė norėdama apsaugoti šalies sienas, kurios taip pat yra Europos Sąjungos išorės sienos“, – sakė jis.
„Visada tvirtai tikėjau, kad negalime pasiekti naujo susitarimo dėl migracijos ir prieglobsčio, jei neapsaugosime savo išorės sienų, – kalbėjo graikų premjeras. – Ir tai, ką mes čia darome, manau, yra reikšmingas indėlis siekiant šio tikslo. Tai, ką čia matote, finansuojama tik iš Graikijos biudžeto, Graikijos mokesčių mokėtojų lėšomis.“
Vasarį vykusiame ES viršūnių susitikime vėl kilo diskusijos dėl tokių tvorų finansavimo.
Kelios šalys, įskaitant Austriją ir Graikiją, paragino Briuselį skirti lėšų tvoroms prie bloko išorės sienų stiprinti, kad būtų sumažintas prieglobsčio prašančių asmenų srautas.
Tačiau sausį Europos Komisija tvirtino, kad ES biudžete tam pinigų nėra.
„Jei išleistume pinigus sienoms ar tvoroms, neliktų pinigų kitiems dalykams“, – tuomet sakė už vidaus reikalus atsakinga eurokomisarė Ylva Johansson.
