Audra Danielius ir vėliau kilęs potvynis Graikijoje nusinešė mažiausiai 11 žmonių gyvybes ir pridarė milijardus eurų siekiančių nuostolių. Gelbėtojai ir kariuomenė Tesalijos regione vis dar ieško milžiniško potvynio atkirstų nuo civilizacijos žmonių.
Maža to, ši vietovė Graikijoje garsėjo savo žemdirbyste ir derlingomis žemėmis, ūkininkai augino daug galvijų. „Politico“ skelbiama, kad Tesalijos lygumos, kuriose buvo pagaminama daugiau negu 25 proc. šalies žemdirbystės produkcijos, faktiškai virto dideliu ežeru.
Atėnų Atėnų observatorijos tyrimų direktorius Gerasimos Chouliaras viešajam transliuotojui ERT pasakojo, kad dabar laukia dar vienos problemos sprendimas – įvertinti potvynio suniokotų pastatų tvirtumą.
„Centrinėje Graikijoje susidarė du didžiuliai ežerai. 74 kvadratinių kilometrų ploto ežerai yra palydoviniu būdu nufotografuotas vanduo, taigi pasikeitė vietovės geomorfologija. Kaip seismologas galiu pasakyti, kad susirūpinimą kelia vandenyje panardintų pastatų statinis tinkamumas. Valstybė turi nedelsiant spręsti šį klausimą, nes dauguma šių namų buvo sunaikinti“, – pabrėžė jis.
G. Choliaras pažymėjo, kad potvynis užgriuvo „gerai žinomą seisminę teritoriją“ ir perspėjo, kad iškritęs milžiniškas vandens kiekis gali išprovokuoti žemės drebėjimus.
„Mes puikiai žinome apie didelius žemės drebėjimus Sofades, Volos ir kitose vietose. Mums nereikia papildomai kalbėti apie šios vietovės pavojingumą ir būtent dėl to aš keliu klausimą dėl pastatų, dėl jų statinio patvarumo. Jei yra indukuoto seismiškumo galimybė, t. y. (kils) žemės drebėjimas dėl iškritusio vandens tūrio, tai yra dalykas, kurį taip pat stebime su toje vietovėje turimais seismografais. Iki šiol tokių problemų nematėme, nors ežerų problema ir dėl to kylantis seismiškumas visada egzistavo ir egzistuos“, – perspėjo geologas.