Į Japonijos sostinę, kur vyks dvi dienas truksiantys debatai, A. Blinkenas atvyko po kelionės Artimuosiuose Rytuose ir jokių komentarų žurnalistams nepateikė.
Nuo spalio 7 dienos, kai palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ surengė išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo 1, 4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, Izraelio kariuomenė nepaliaujamai bombarduoja Gazos Ruožą.
„Hamas“ valdomos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Gazos Ruože žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, įskaitant virš 4 tūkst. vaikų.
Pagrindinis Izraelio sąjungininkas Vašingtonas teigia, kad žydų valstybė turi teisę gintis, nors ragina paskelbti humanitarinę pertrauką.
Pirmadienį Turkijoje A. Blinkenas sakė, jog Vašingtonas šiuo metu deda visas pastangas, kad Gazos Ruože esantiems civiliams gyventojams būtų suteikta daugiau pagalbos.
Baltieji rūmai nurodė, kad pirmadienį JAV prezidentas Joe Bidenas ir Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu aptarė „taktinių pauzių“ humanitarinei pagalbai galimybę.
Tačiau pirmadienį B. Netanyahu pažadėjo, kad karas, kuriuo siekiama sunaikinti „Hamas“, vis tiek bus tęsiamas.
Praėjusį mėnesį Prancūzija buvo vienintelė G-7 narė, balsavusi už Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją su raginimu nedelsiant paskelbti humanitarines paliaubas.
JAV balsavo prieš rezoliuciją, o Japonija, Jungtinė Karalystė, Italija, Vokietija ir Kanada susilaikė.
Pareiškime, kuriuo pranešė apie Prancūzijos užsienio reikalų ministrės Catherine Colonna dalyvavimą G-7 susitikime, Paryžius nurodė, kad daugiausia dėmesio bus skiriama būtinybei atsižvelgti į palestiniečių anklavo civilių gyventojų poreikius ir laikytis tarptautinės humanitarinės teisės.
Jame priduriama, jog susitikimo metu C. Colonna pakartos, kad Prancūzija smerkia „Hamas“ veiksmus ir kad būtina paleisti įkaitus.
Jos kolegė iš Vokietijos Annalena Baerbock pareiškė, jog G-7 „aptars, kaip kartu galėtume pasiekti humanitarinių pauzių, kad palengvintume Gazos Ruožo žmonių kančias“.
„Man akivaizdu, kad „Hamas“ teroristai spalio 7 dieną įvykdytais siaubingais išpuoliais Izraeliui ir palestiniečių civiliams gyventojams Gazos [Ruože] sukėlė begalę kančių. Negalima leisti, kad „Hamas“ lemtų Gazos Ruožo žmonių likimą“, – teigė A. Baerbock.
Strateginių studijų fondo (FRS) atstovė Valerie Niquet naujienų agentūrai AFP sakė, kad bet koks bendras G-7 raginimas paskelbti humanitarinę pertrauką būtų bendro pobūdžio ir be įpareigojančių formuluočių.
Karas Ukrainoje
Susitikime taip pat bus aptarta kita svarbi tema – karas Ukrainoje. Prie G-7 ministrų nuotoliniu būdu taip pat prisijungs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Pasak ekspertų, tikėtina, kad G-7, nors ir jaučiantis nuovargį dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, laikysis griežtos Maskvą smerkiančios retorikos.
„G-7 (...) nuo pat Rusijos įsiveržimo į Ukrainą buvo Vakarų ekonominių veiksmų Rusijos atžvilgiu avangarde. Tikėčiausi, kad ministrų susitikime ir toliau bus reiškiama parama [Ukrainai]“, – AFP sakė analitinio centro „International Institute for Strategic Studies“ (IISS) atstovas Robertas Wardas.
Tačiau analitikai mano, kad G-7 gali sušvelninti savo poziciją Kinijos atžvilgiu, nes atsiranda tam tikrų ženklų, jog įtampa tarp Pekino ir Vakarų gali mažėti.
Tarp jų – artėjančios Vašingtono ir Pekino derybos prieš lapkričio 30 dieną Dubajuje prasidėsiančią Klimato kaitos konferenciją (COP28) ir numatytas kinų prezidento Xi Jinpingo susitikimas su J. Bidenu San Franciske.
Kita G-7 tema – ryšių su išteklių turtinga ir strategiškai svarbioje vietoje esančia Vidurine Azija stiprinimas. Šio regiono užsienio reikalų ministrai dalyvaus vaizdo ryšiu.
