Rusija viso neteko ne mažiau nei 274 tankų, 117 pasiėmė ukrainiečiai, o likusieji – sunaikinti mūšio lauke.
Atvirus šaltinius analizavę ekspertai tvirtina, kad dabar Ukrainos kariuomenė gali turėti 43 tankais daugiau negu prieš mėnesį net nepirkdami naujų.
„Tie 117 tankų, kuriuos pažymime ataskaitoje kaip Ukrainos užgrobtus, – tai tik tie, kuriuos analitikai galėjo vizualiai patvirtinti. Faktiškai suma beveik neabejotinai yra daug didesnė“, – pažymima leidinyje.
V. Zelenskis ragina NATO teikti neribotą karinę pagalbą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino NATO teikti Kyjivui neribotą karinę pagalbą, praėjus mėnesiui nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Vašingtonas pareiškė su sąjungininkais svarstantis priešlaivinių raketų siuntimą Ukrainai, amerikiečių prezidentui Joe Bidenui siekiant padidinti karo kainą Kremliui per Briuselyje vykstančią virtinę viršūnių susitikimų.
„Ukrainai, kad išgelbėtų žmones ir mūsų miestus, reikia karinės pagalbos be apribojimų. Visai kaip Rusija be jokių apribojimų naudoja visą savo arsenalą prieš mus“, – kalbėdamas vaizdo ryšiu sakė jis NATO atstovams.
Dėkodamas Vakarų karinio aljanso nariams už iki šiol suteiktą gynybinę techniką V. Zelenskis paprašė ir puolamųjų ginklų.
„Galite perduoti mums vieną procentą visų savo lėktuvų. Vieną procentą jūsų tankų. Vieną procentą!“ – sakė jis.
V. Zelenskis taip pat apkaltino Rusiją baltojo fosforo bombų naudojimu. Šių bombų paskleisti milteliai užsidega reaguodami su deguonimi ir sukelia itin sunkių kūno nudegimų.
„Beje, šį rytą buvo panaudotos fosforo bombos. Rusijos fosforo bombos. Vėl buvo žudomi suaugusieji ir vaikai“, – kalbėjo V. Zelenskis.
„Aljansas gali ir vėl neleisti ukrainiečiams mirti nuo Rusijos smūgių, nuo Rusijos okupacijos, suteikdamas mums visus reikalingus ginklus“, – sakė jis.
NATO atmeta Ukrainos raginimus surengti intervenciją ir nustatyti neskraidymo zoną, siekiant sustabdyti Rusijos vykdomą įnirtingą bombardavimą. Kyjivas šiuo metu daugiausiai dėmesio skiria pastangoms gauti geresnės ginkluotės, kad galėtų apginti šalį.
„Vladimiras Putinas jau peržengė raudoną liniją į barbariškumą“, – pareiškė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas.
„Kuo griežtesnės mūsų sankcijos, kuo stipriau suveržti mūsų ekonominiai gniaužtai aplink Putino režimą, kuo daugiau galime padaryti, kad padėtume ukrainiečiams, tuo greičiau, manau, šis dalykas gali pasibaigti“, – pridūrė jis.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas savo ruožtu paragino 30 NATO valstybių narių „padvigubinti pastangas“ stabdant Kremliaus agresiją prieš provakarietišką kaimyninę šalį.
„Putinas negali laimėti šio karo, – kalbėjo premjerė. – Turime sustabdyti šį karo nusikaltėlį.“
Tuo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tvirtino, kad Aljansas yra „pasiryžęs toliau primesti kainą Rusijai, kad būtų užbaigtas šis brutalus karas“.
Tačiau Aljansas atmeta Kyjivo prašymus nustatyti neskraidymo zoną ir taip padėti sustabdyti Rusijos puolimą, nes baiminasi, kad gali būti įtrauktas į visapusišką konfliktą su Maskva.
„Turime atsakomybę užtikrinti, kad šis konfliktas neišplistų už Ukrainos ribų... Tai sukeltų dar daugiau kančių, dar daugiau mirčių, dar daugiau naikinimo“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Didelė klaida“
NATO vadovas apkaltino V. Putiną padarius „didelę klaidą“ puolant Ukrainą ir neįvertinus Kyjivo pasipriešinimo potencialo, stabdančio Maskvos pajėgų veržimąsi.
Anot J. Stoltenbergo, JAV vadovaujamo karinio aljanso lyderiai tarsis dėl „būtinybės perkrauti mūsų atgrasymą ir gynybą ilgesniuoju periodu“, pradėdami nuo susitarimo dislokuoti naujų pajėgumų rytinėse narėse Rumunijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą NATO jau nusiuntė į savo rytinį flangą dešimtis tūkstančių karių, siekdama apsisaugoti nuo bet kokio galimo konflikto išplitimo į Aljanso šalis.
J. Bidenas prieš išvykdamas į Europą perspėjo dėl „realios grėsmės“, kad Kremlius gali panaudoti Ukrainoje cheminius ginklus.
J. Stoltenbergas savo ruožtu pareiškė, kad „bet koks cheminių ginklų panaudojimas iš esmės pakeistų konflikto pobūdį“.
„Tai bus akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas ir sukels plačių bei sunkių pasekmių“, – pridūrė jis.
Lyderiai atsisakė pateikti detalių apie galimą NATO reakciją, jei Maskva panaudotų prieš Ukrainą cheminius ginklus.
„Aš asmeniškai nemanau, kad Rusijos kariuomenė pati panaudos cheminius ar biologinius ginklus tyčia, dėl taktinių pasiekimų, nes tai būtų... labai neišmintinga, šūvis sau į kelį“, – sakė Slovėnijos vyriausybės vadovas Janezas Janša.
NATO sąjungininkės taip pat turi spausti Kiniją atsisakyti pozicijos „politiškai remti“ Rusiją, tvyrant nuogąstavimams, kad Pekinas galėtų pradėti tiekti Maskvai ginkluotę.
„Mano nuomone, žinutės Kinijai labai, labai aiškios: prašom laikytis santūriai... Iki šiol Kinija taip ir darė“, – sakė Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo (Aleksandras De Kro).
