Strasbūre įsikūręs teismas teigė, kad „teisės aktai yra stigmatizuojantys, klaidinantys ir pernelyg plačiai ir nenuspėjamai pritaikomi“.
Teisėjai nustatė, kad Rusija pažeidė ieškovų teises į saviraiškos ir asociacijų laisvę, kurią numato Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 10 ir 11 straipsniai, ir 8-e straipsnyje įtvirtintą teisę į privatų gyvenimą.
Teismas pridūrė, kad Rusijos įstatymų „tikslas yra bausti ir bauginti, o ne spręsti numanomą skaidrumo poreikį ar teisėtą susirūpinimą nacionaliniu saugumu“.
Bylą iškėlė 107 ieškovai, įskaitant nevyriausybines organizacijas ir žiniasklaidos organizacijas, kurie mano, kad įstatymai sistemingai nukreipti prieš teisių gynėjus ir vyriausybės kritikus.
Tarp jų – žmogaus teisių organizacija „Memorial“, dokumentavusi sovietų nusikaltimus, ir „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL).
Teismas nurodė, kad prie ieškinio prisijungė „žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai, aplinkosaugos aktyvistai, politologai“ ir kiti asmenys.
„Negali būti pateisinami“
Nuo 2012-ųjų pagal įstatymus, kuriuos dar 2022-aisiais teismas pripažino pažeidžiančiais EŽTK, užsienio finansavimą gaunančios politinės NVO privalo viešai skelbti savo, kaip „užsienio agentų“, statusą.
Žiniasklaidos organizacijos, pavieniai žurnalistai ir kiti asmenys įtraukti vėliau, kai 2022 metų įstatyme buvo įtvirtinta plati, visaapimanti apibrėžtis.
Tarp numatytų sankcijų yra didžiulės baudos – pavyzdžiui, RFE/RL nurodyta sumokėti maždaug 16 mln. eurų.
Vadinamiesiems „užsienio agentams“ taip pat draudžiama eiti valstybines pareigas, gauti Rusijos valstybės paramą, dėstyti valstybinėse institucijose ir kurti nepilnamečiams skirtą turinį.
„Memorial“, Žmogaus teisių judėjimas ir fondas „Rinkėjų lyga“ buvo nubausti labiausiai ir likviduoti dėl įtariamų „šiurkščių ir pasikartojančių“ ženklinimo dėl „užsienio agentų“ reikalavimų pažeidimų.
Teisėjai pažymėjo, kad asmenų ir grupių „priskyrimas (...) „užsienio agentams“ labai apsunkino jų veiklą, nes buvo nustatyti papildomi apskaitos, audito, ataskaitų teikimo ir ženklinimo reikalavimai ir apribotas jų dalyvavimas rinkimų procese ir (arba) viešų renginių organizavimas“.
Teismas pabrėžė, kad viešosios nuomonės apklausos parodė, jog dauguma Rusijos gyventojų „sąvoką „užsienio agentas“ sieja su „išdavikais“, „šnipais“ arba „liaudies priešais“.
Kalbant apie pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui, buvo paskelbti ieškovų asmens duomenys ir jie turėjo teikti „dažnas ir išsamias“ ataskaitas apie savo finansus, o tai, anot teismo, daroma „siekiant juos apkrauti ir įbauginti“.
Teisėjai pridūrė, kad apribojimai, įskaitant draudimą užsiimti kai kuriomis profesijomis ir nutraukti bendravimą su jaunimu, „negali būti pateisinami kaip būtini demokratinėje visuomenėje“.
Teismas nurodė Rusijai sumokėti ieškovams nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų už neturtinę žalą ir „įvairias kitas sumas“ už konkrečią finansinę žalą.
EŽTT yra 46 narių Europos Tarybai (ET), kuri yra svarbiausia žemyno teisių gynimo institucija, teismas.
Rusija buvo pašalinta iš ET 2022-ųjų kovą, kai įsiveržė į Ukrainą, tačiau teismo sprendimai jai tebėra įpareigojantys bylose, susijusiose su įvykiais iki šios datos.
Rusijos parlamentas yra priėmęs pataisas, neleidžiančias Maskvai taikyti EŽTT sprendimų, priimtų po jos pašalinimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
