Ch. Michelis Bukarešte susitiko su Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu ir su juo aptarė ES paramą Ukrainai, saugumo klausimus kaimyninėje Moldovoje ir Rumunijos siekį prisijungti prie Šengeno erdvės.
„Mes vėl didiname savo karinę paramą, – spaudos konferencijoje sakė Ch. Michelis. – Praėjusią savaitę susitarėme skubiai pristatyti Ukrainai milijoną sviedinių. Masiškai didinsime savo gamybos pajėgumus.“
Praėjusią savaitę ES užsienio reikalų ir gynybos ministrai patvirtino pagreitintos pirkimo procedūros planą, skirtą tiesioginėms deryboms su pramoniniais šaudmenų tiekėjais Europoje, ir planuoja per ateinančius 12 mėnesių nusiųsti Ukrainai milijoną sviedinių. Tačiau ne visos ES narės nori prisidėti prie šaudmenų tiekimo Ukrainai.
Prezidentas K. Iohannisas sakė, kad „dabar ne laikas dvejoti dėl vienybės ir solidarumo su Ukraina“, nes karas tęsiasi, ir pridūrė, kad „parama turi būti palaikoma ir stiprinama visais lygmenimis“.
Abu vadovai taip pat aptarė padėtį Moldovoje, kandidatėje į ES nares, kuri susidūrė su virtine krizių nuo tada, kai Maskva pradėjo karą kaimyninėje Ukrainoje.
Ch. Michelis teigė, kad Rusija ir jos sąjungininkės suintensyvino pastangas destabilizuoti padėtį Moldovoje, „energiją panaudodamos kaip ginklą, vykdydamos kibernetines atakas, organizuodamos protestus ir kitą ardomąją veiklą“.
Ch. Michelis antradienį vyks į Moldovą, kur sostinėje Kišiniove susitiks su šios šalies prezidente Maia Sandu ir ministru pirmininku Dorinu Receanu.
Nors 2004-aisiais Rumunija įstojo į NATO, o po trejų metų – į ES, pernai jai ir Bulgarijai buvo pasakyta, kad dėl kai kurių šalių susirūpinimo migracijos klausimais jos turės ilgiau laukti, kol galės prisijungti prie Šengeno erdvės – didžiausios pasaulyje laisvo keliavimo zonos.
Ch. Michelis pareiškė visapusiškai remiantis Rumunijos siekį prisijungti prie Šengeno erdvės.
