Toks žingsnis, kaip rašoma publikacijoje, rodo, kad nepaisant istorinių pokyčių Europos gynybos politikoje, – kai net dvejojančios šalys, kaip Prancūzija ir Vokietija, gabeno ginklus Ukrainai, – karinė pagalba Ukrainai gali mažėti, Kyjivui pradedant itin svarbų kontrpuolimą.
Nauji duomenys, kuriuos ketinama paskelbti ketvirtadienį, gauti iš Kylio pasaulio ekonomikos instituto, kuris visą karą sekė paramos Ukrainai tiekimą. Šie duomenys iliustruoja Ukrainos karinių pareigūnų ir politikų ne kartą išsakytą teiginį: kad didžiosios Europos valstybės atsilieka nuo Jungtinės Karalystės, Lenkijos ir JAV teikiamos karinės pagalbos. Kariniai specialistai ir kai kurie Europos Parlamento nariai pastaruoju metu vis dažniau kartoja šį teiginį.
Christophas Trebeschas, Ukrainos paramos sekimo grupės vadovas, sakė, kad organizacijos duomenys rodo, jog Europos įsipareigojimai dėl karinės pagalbos Ukrainai nuo balandžio pabaigos mažėjo.
„Nepaisant to, kad karas įžengia į kritinę fazę, naujos pagalbos iniciatyvos išseko“, – sakė jis.
Vakarų šalys praėjusią savaitę susitiko Kopenhagoje, kad pasižadėtų sustiprinti Ukrainos kariuomenę, įsipareigoję 1,5 mlrd. eurų karinei paramai. Tačiau Ch. Trebeschas perspėjo, kad šis skaičius „yra menkas, palyginti su tuo, kas buvo surinkta ankstesnėse konferencijose“.
Ch. Trebeschas teigė, kad Europos šalys karą Ukrainoje turėtų vertinti panašiai į euro zonos krizę arba koronaviruso pandemiją – du įvykius, paskatinusius žemyną nukreipti šimtus milijardų į neatidėliotinas finansavimo priemones.
„Palyginus čekių knygelės išleidimo greitį ir pristatytų pinigų dydį, palyginus su tuo, kas siūloma Ukrainai, tai yra maža“, – sakė jis.
Kartu Ch. Trebeschas atkreipė dėmesį į ES pandemijos atkūrimo fondą, kuris apima maždaug 800 mlrd. eurų paskolų ir dotacijų. Bendra Europos pagalba Ukrainai iki šiol yra tik nedidelė to dalis.
„Pasakyčiau, kad tai stebėtinai mažai, atsižvelgiant į tai, kam kyla pavojus“, – sakė jis.
Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas neseniai sakė „Politico“, kad tokios šalys kaip Prancūzija ir Vokietija turi padaryti daugiau dėl Ukrainos kovos prieš Rusiją.
„Jei norime, kad karas kuo greičiau pasibaigtų, jie turi savęs paklausti, ar daro pakankamai“, – sakė ministras.
A. Pabrikas ragino Europos tautas skirti paramą proporcingai tokiu lygiu, kaip ir kelios Vidurio Europos šalys, konkrečiai įvardindamas Lenkiją, Slovakiją ir Čekiją.
Buvęs Estijos gynybos vadas Riho Terras, dabar Europos Parlamento narys, sakė, kad Europa turi „pabusti“, teigdamas, kad taikos nebus iki pergalės prieš Rusiją.
„Kasdien miršta šimtai žmonių, ne tik kareiviai, bet ir moterys bei vaikai, – sakė jis. – Žmonės nelabai supranta, kad mes kariaujame“.
Pirmiausiai Vokietija sulaukė aštrių komentarų judanti per lėtai, kad įgyvendintų garsiai aptartus tankų mainus su Europos kaimynėmis. Šie mainai leistų šioms šalims vėliau siųsti savo sovietinius tankus į Ukrainą. Berlynas gynė savo poziciją ir ne kartą atkreipė dėmesį į ginklų siuntas, kurias jis reguliariai perduoda Ukrainai.
Danielis Fiottas, Europos gynybos analitikas iš Vrije Universiteit Brussel, sakė, kad pažadai nieko nereiškia, jei jie nesimaterializuos karo lauke.
„Ukrainai reikia techninės įrangos, o ne karšto oro“, – sakė jis.
D. Fiottas tvirtino, kad ateinančios savaitės ir mėnesiai patikrins Europos politinį ir ekonominį patikimumą.
„Turėtume tikėtis, kad Europos ginklų gamintojai galės neatsilikti nuo augančios paklausos, tačiau lygiai taip pat turėtume tikėtis, kad vyriausybės nesutrukdys tiekimo, kai tik bus prieinama karinė įranga“, – sakė jis.
