„Tai labai aiškus ženklas, kad Turkijos žmonės yra pasiryžę pasinaudoti savo demokratinėmis teisėmis eiti balsuoti ir kad jie vertina demokratines institucijas“, – sakė U. von der Leyen.
Ch. Michelis taip pat pasveikino Turkijos piliečius, aktyviai dalyvavusius rinkimuose, tačiau nė vienas iš dviejų aukščiausio rango Briuselio pareigūnų nekalbėjo apie seną Turkijos siekį tapti ES nare.
Pranešama, kad rinkimuose, tapusiuose referendumu dėl ilgiausiai šiuolaikinę Turkiją valdančio lyderio ir jo islamiškų šaknų turinčios partijos, dalyvavo beveik 90 proc. rinkėjų.
Po to, kai du dešimtmečius valdžioje esančiam prezidentui
Tai, kad nei prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), nei opozicijos kandidatas Kemalis Kilicdaroglu (Kemalis Kiličdarohlus) neperžengė pergalei reikalingų 50 proc. balsų slenksčio, reiškia, jog abu gegužės 28-ąją dalyvaus antrajame Turkijos prezidento rinkimų ture.
1987 metais Ankara pateikė prašymą įstoti į Europos Sąjungą, 1999-aisiais buvo paskelbta, kad ji gali pradėti oficialias derybas dėl narystės, o 2005 metais buvo pradėtos derybos, tačiau jos įstrigo dėl Kipro statuso klausimo.
Europos lyderių santykiai su R. T. Erdoganu, kuris Turkiją premjero ar prezidento poste valdo nuo 2003-iųjų, buvo įtempti, o 2018 metais jie nusprendė, kad derybos sustojo, motyvuodami atsilikimu dėl demokratinių ir teisminių reformų.
K. Kilicdaroglu pažadėjo gerinti ryšius su Briuseliu, kad būtų atnaujintas narystės siekis, tačiau ES vadovai buvo atsargūs ir stengėsi neįsitraukti į įtemptas lenktynes.
U. von der Leyen pabrėžė, kad rinkimų baigtis dar neaiški: „Turime pamatyti antrąjį turą, kurį labai atidžiai stebime.“
