Vykdant karinio jūrų laivyno misiją „Aspides“, kurios pavadinimas senąja graikų kalba reiškia „skydas“, Raudonojoje jūroje, Adeno įlankoje ir aplinkiniuose vandenyse bus dislokuojami Europos karo laivai ir skraidančios išankstinio perspėjimo sistemos.
Misijoje „Aspides“ dalyvaujantiems laivams bus nurodyta ugnį į smogikus atidengti tik jei pastarieji puls pirmi, leidimo šaudyti prevenciškai jie neturės. Operatyvinė vadavietė bus įsikūrusi Graikijos Larisos mieste.
Jemeno hučių sukilėliai pastaruoju metu Raudonosios jūros regione puldinėja laivus, jų teigimu, keršydami už Izraelio karinius veiksmus Gazos Ruože.
Dėl išpuolių kenčia ir Europos Sąjungos ekonomika – ketvirtadienį ES ekonomikos komisaras Paolo Gentilioni žiniasklaidai pranešė, jog, „kadangi laivus iš Raudonosios jūros tenka kreipti kitais maršrutais, krovinių pristatymo tarp Azijos ir Europos laikas prasitęsė 10–15 dienų, o gabenimo kaina išaugo maždaug 400 proc.“
ES užsienio reikalų ministrai taip pat planuoja aptarti, kaip galima būtų pakeisti šalių bloko Ukrainai skirtos karinės pagalbos išmokėjimo tvarką.
Šiuo metu atskiros Ukrainai pagalbą tiesiogiai teikiančios ES šalys iš ES gali gauti kompensaciją, pasinaudodamos Europos taikos priemonės (angl. European Peace Facility, EPF) finansavimo mechanizmu.
Tačiau užsienio reikalų ministrai ketina aptarti alternatyvią procedūrą, pagal kurią valstybės narės dalį pagalbos Ukrainai teiktų bendrai iš EPF biudžete numatyto papildomo 5 mlrd. eurų fondo.
Tačiau didžiąją dalį – 1,25 mlrd. eurų papildomų lėšų turėtų suteikti didžiausia ES ekonomika Vokietija. Berlynas stengiasi pasiekti, kad pagalba Ukrainai būtų teikiama individualiai, dvišaliu pagrindu, kad išvengtų naujų įsipareigojimų finansuoti EPF.
Vienas ES diplomatas naujienų agentūrai dpa pasakė, kad biudžete numatyta karinė pagalba, kurią Vokietija Ukrainai turėtų suteikti 2024 m. ir kurios suma šiuo metu sudaro apie 8 mlrd. eurų, pagal naująją šiuo metu svarstomą tvarką iš esmės atsvertų bet kokius papildomus Vokietijos įsipareigojimus teikti finansavimą EPF.
Kitos ES valstybės narės pageidauja, kad tokia dvišalė pagalba būtų visiškai atskirta nuo EPF finansavimo.
Vokietijos nenoras mokėti daugiau į bendrą Europos Sąjungos fondą, skirtą karinei pagalbai Ukrainai, verčia „labai apgailestauti“, pirmadienį Briuselyje pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Egzistuoja Europos vienybės principas, priežastis, dėl kurios šiandien esame čia“, – sakė jis Landsbergis. „Žinoma, galime daryti dvišalius dalykus, bet tokiai šaliai, kaip mano, kur kas sunkiau remti Ukrainą dvišaliu pagrindu nei būti 27 valstybių grupėje“.
Šiuo metu Briuselyje lankosi ir neseniai mirusio Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno našlė Julija Navanaja, kuri turėtų susitikti su ES užsienio reikalų ministrais ir Europos Tarybos pirmininku Charlesu Micheliu.
ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pasakė, kad šiuo kvietimu siekiama pagerbti A. Navalno atminimą ir parodyti paramą „kovotojams už laisvę Rusijoje“.
