ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad Briuselyje susirinkusių ministrų prašoma „tiksliai pristatyti, ką jie padarė, ką daro ir ką planuoja daryti“ dėl Ukrainos apginklavimo.
„Susitikimo tikslas yra būtent toks – aiškiai suprasti padėtį ir įsipareigojimus“, – žurnalistams sakė J. Borrellis.
„Ukrainiečiams reikia daugiau šaudmenų. Yra didelis disbalansas tarp vienos ir kitos pusės ugnies pajėgumų“, – pridūrė jis.
Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Europos šalys buvo vienos iš pagrindinių ginklų Ukrainai tiekėjų.
Vis dėlto 27 šalių blokui greičiausiai nepavyks įgyvendinti pernai kovą duoto bendro pažado per metus nusiųsti Kyjivui 1 mln. artilerijos sviedinių.
Likus mėnesiui iki nustatyto termino, ES duomenys rodo, kad iki šiol bloko narės suteikė gerokai mažiau nei pusę pažadėtų sviedinių.
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras sakė norintis, kad būtų pasiektas sutarimas, pagal kurį iki šių metų pabaigos ES surinktų bent jau žadėtą milijoną arba daugiau artilerijos sviedinių.
Diskusijos dėl ES karinės paramos Ukrainai persikels į ketvirtadienį vyksiantį Europos vadovų susitikimą. Jame daugiausia dėmesio bus skiriama Vengrijos blokuojamai 50 mlrd. eurų biudžetinei paramai Kyjivui.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kurio šalis yra didžiausia pagalbos Ukrainai teikėja Europoje, paragino kitas bloko nares labiau padėti Kyjivui.
Buvo pareikšti kaltinimai, kad pagrindinės ES ekonomikos, tokios kaip Prancūzija, Italija ir Ispanija, nepakankamai padeda apginkluoti Ukrainą.
Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren sakė, kad trečiadienį bus siekiama išsiaiškinti, ar visos šalys deda visas pastangas.
„Kai kurie daro daugiau. Kai kurie daro daugiau, bet nedaro to atvirai“, – sakė ji.
Šiuo metu ES diskutuoja dėl centrinio fondo, kuris naudojamas Kyjivo ginklų išlaidoms padengti, pertvarkymo.
J. Borrellio diplomatinė tarnyba siekia, kad fondui būtų skirti papildomi penki milijardai eurų, tačiau Vokietija tvirtina, kad įnašai turėtų būti subalansuoti su dvišale pagalba.
ES siekia, kad šalys narės labiau prisidėtų prie pagalbos Ukrainai, kilus abejonėms dėl karinės paramos iš Jungtinių Valstijų – didžiausios Ukrainos rėmėjos.
Artėjant galimam buvusio prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimui į Baltuosius rūmus po lapkritį įvyksiančių rinkimų, sustiprėjo raginimai Europai stiprinti gynybą.
ES ėmėsi didelių pastangų stiprinti savo gynybos pramonę Rusijos agresijos akivaizdoje.
Tačiau ginklų gamintojai vis dar stengiasi didinti pajėgumus ir teigia, kad vyriausybės turi sudaryti ilgalaikes sutartis.
