Dabar, kai milžiniškas teisės aktų paketas jau baigtas rengti, kai kurios šalys pradėjo stengtis dar labiau sugriežtinti Europos Sąjungos politiką ir nusiųsti daugiau atvykėlių į saugias trečiąsias šalis.
Migracijos ir prieglobsčio paktas sudarytas po kelerius metus trukusių sunkių derybų, kurias paskatino 2015-aisiais prasidėjęs didžiulis neteisėtų migrantų, kurių daugelis atvyko iš karo draskomos Sirijos ir Afganistano, srautas.
Dėl to, kad juo griežtinamos Bendrijos pasienio procedūros ir visoms narėms būtų privaloma pasidalinti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele, jį kritikuoja ir migrantų teises ginančios labdaros organizacijos, ir kai kurios nacionalistinės vyriausybės.
Briuselyje susirinkę ES ministrai ketina paskutinį kartą oficialiai pritarti reformoms po to, kai praėjusį mėnesį už jas balsavo Europos Parlamentas.
Pakto šalininkai deda dideles pastangas, kai jis būtų priimtas iki birželį įvyksiančių EP rinkimų, po kurių jis galėtų būti atidėtas neribotam laikui, jei būtų išrinktas labiau į politinio spektro dešinę pasislinkęs parlamentas.
Priemonės turėtų įsigalioti 2026 metais, po to, kai Europos Komisija nustatys, kaip jos bus įgyvendinamos.
Naujuose pasienio centruose būtų laikomi neteisėti migrantai, kol bus išnagrinėti jų prieglobsčio prašymai. Taip pat būtų pagreitinta nepriimtinais laikomų asmenų deportavimo procedūra.
Pagal paktą taip pat reikalaujama, kad kitos ES šalys priimtų tūkstančius prieglobsčio prašytojų iš tokių tranzitinių valstybių kaip Italija ir Graikija, arba, jei jos atsisako, suteiktų pinigų ar kitų išteklių valstybėms, kurioms tenka patirti spaudimą.
Vengrijos ministras pirmininkas populistas Viktoras Orbanas pasmerkė šią naująją sistemą, kuriai patvirtinti reikėjo tik ES šalių daugumos.
Dėl visai kitų priežasčių migrantų labdaros organizacijos taip pat pasmerkė paktą, o žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ teigė, kad jis „paskatins dar didesnes žmonių kančias“.
Neteisėtus migrantus siųs į blokui nepriklausančias šalis
Pasirašydama šias plataus masto reformas, ES taip pat aktyviau sudarinėja susitarimus su tranzitinėmis ir migrantų kilmės šalimis, kuriais siekiama sumažinti atvykstančių žmonių skaičių.
Pastaraisiais mėnesiais sudaryti susitarimai su Tunisu, Mauritanija ir Egiptu.
Italija taip pat sudarė susitarimą su Albanija, pagal kurį Italijos vandenyse išgelbėti migrantai bus siunčiami į šią šalį, kol bus išnagrinėti jų prieglobsčio prašymai.
Be to, Danijos ir Čekijos vadovaujama šalių grupė ruošiasi išsiųsti laišką, kuriame raginama jūroje sulaikytus migrantus perkelti į ES nepriklausančias šalis.
Šie nauji pasiūlymai skirti kitai ES vykdomajai valdžiai, kuri pradės eiti pareigas po Europos Parlamento rinkimų.
Tačiau Europos migracijos politikos instituto ekspertė Camille Le Coz (Kamil Le Kos) teigė, kad kyla daug klausimų, kaip tokios iniciatyvos galėtų veikti.
Pagal ES teisę imigrantai gali būti siunčiami į blokui nepriklausančią šalį, kurioje jie galėtų prašyti prieglobsčio, tik tuo atveju, jei jie turi pakankamą ryšį su ta šalimi.
Dėl to kol kas nevykdomos jokios programos, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės susitarimas su Ruanda dėl atvykėlių siuntimo į šią Afrikos šalį.
C. Le Coz teigė, kad vis dar reikia išsiaiškinti, kaip veiks susitarimai.
„Antra, su kuo bendradarbiauja Europos pareigūnai ir kurios trečiosios šalys gali sutikti“, – sakė ji.
