Dar niekada nuomonė dėl kandidatūros nebuvo pateikta taip greitai. Kad šaliai būtų sutektas kandidatės statusas, turi pritarti visos 27 bloko narės.
Nuomonė pasitarnaus kaip pamatas diskusijoms per kitos savaitės ES viršūnių susitikimą, kai lyderiai turėtų patvirtinti Ukrainos, kaip šalies kandidatės, statusą. Tačiau šis statusas bus susietas su griežtomis sąlygomis, o Ukrainos stojimas gali užtrukti ne vienus metus ar net dešimtmečius.
Prancūzija, Vokietija, Italija ir Rumunija pritaria tam, kad Ukrainai skubiai būtų suteiktas kandidatės statusas, ketvirtadienį Kyjive sakė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas.
E. Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos premjeras Mario Draghi, atvykę į Ukrainą traukiniu, apsilankė netoli Kyjivo esančioje Irpinėje, kur brutalaus karo pradžioje vyko įnirtingi mūšiai.
Vėliau, prie jų prisidėjus Rumunijos prezidentui Klausui Iohannisui, jie susitiko su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, raginančiu sąjungininkes greičiau siųsti daugiau ginklų ir pažadėti jo šaliai ateitį Europoje.
„Svarbiausia mūsų vizito žinutė yra ta, kad Italija nori Ukrainos Europos Sąjungoje“, – spaudos konferencijoje po lyderių susitikimo sakė M. Draghi.
O. Scholzas savo ruožtu pareiškė, kad Vokietija padarys viską, ką gali, kad Ukraina gautų ES kandidatės statusą. Jis pabrėžė, kad ši šalis „priklauso Europos šeimai“, ir pažadėjo siųsti Kyjivui ginklų, „kol to reikės“.
Po susitikimo su vizito atvykusiais lyderiais V. Zelenskis sakė paaiškinęs Ukrainos „esminius poreikius gynybos srityje“.
„Tikimės naujų siuntų, visų pirma sunkiųjų ginklų, modernios artilerijos, priešlėktuvinės gynybos sistemų“, – sakė jis, E. Macronui paskelbus, kad Paryžius perduos Ukrainai dar šešias ilgojo nuotolio savaeiges haubicas CAESAR, be jau pristatytų 12.
V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina yra pasirengusi dirbti ir tapti ES nare.
„Ukraina yra labiausiai per savo nepriklausomybės istoriją priartėjusi prie ES“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi.
