Kyjivui desperatiškai reikia pinigų šalies ekonomikai, kariuomenei aprūpinti ir užtikrinti, kad šią žiemą po intensyvių Maskvos pajėgų bombardavimų veiktų elektros tinklas.
ES paskola, kuriai pritarė didžioji įstatymų leidėjų dauguma, yra dalis didesnės 50 mlrd. dolerių iniciatyvos, dėl kurios birželio mėnesį susitarė Didžiojo septyneto (G7) šalys.
ES yra pirmoji iš G7 valstybių paskelbusi, kokią sumą skiria savo daliai šiame plane, ir vis dar laukia, kol savo dalį paskirs JAV ir kitos šalys.
Už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reyndersas sakė, kad kitos G7 šalys savo įnašus turėtų pristatyti penktadienį Vašingtone vyksiančiame susitikime.
ES pareigūnai sako, kad bloko skiriamos paskolos dydis – iki 35 mlrd. eurų, tačiau jis gali sumažėti priklausomai nuo to, kiek skirs kitos šalys.
Nuo 2022 metų, kai Kremlius pradėjo invaziją į Ukrainą, ES įšaldė maždaug 235 mlrd. dolerių Rusijos centrinių bankų lėšų – didžiąją dalį visame pasaulyje imobilizuoto Rusijos turto.
Apie 90 proc. lėšų ES saugo Belgijoje įsikūrusi tarptautinė depozitų organizacija „Euroclear“.
G7 planu siekiama pasinaudoti už turtą uždirbtomis palūkanomis, kad Ukrainai būtų skirta daugiau lėšų, ir jis pakeis esamą ES schemą, pagal kurią liepos mėnesį Kyjivą buvo pervesta 1,7 mlrd. dolerių.
G7 paskolos įgyvendinimas užtruko, nes JAV siekė gauti ES garantijas, kad Rusijos turtas liks įšaldytas.
Šiuo metu ES narės kas šešis mėnesius turi susitarti dėl turto įšaldymo pratęsimo.
Vengrija atmetė pasiūlymą pratęsti šį laikotarpį iki 36 mėnesių, argumentuodama, kad nori palaukti, kol pasibaigs JAV prezidento rinkimai, vyksiantys lapkričio mėnesį.
Naujausia ES paskola papildė maždaug 120 mlrd. eurų paramą, kurią, pasak pareigūnų, ES ir jos valstybės narės suteikė Kyjivui nuo Rusijos invazijos pradžios.
