Ministrai sutarė, jog ši nuo 2020 metų taikoma priemonė „turėtų būti visapusiškai naudojama“, kad į savo kilmės šalis sugrįžtų daugiau migrantų, kurių prieglobsčio prašymai atmetami, žurnalistams teigė Maria Malmer Stenergard.
Susitikimą Stokholme rengė Švedija, šiuo metu pirmininkaujanti ES.
„Jei intensyvesnės politinės ir diplomatinės pastangos neduos norimų rezultatų, valstybės narės ragina [Europos] Komisiją grįžti į [Europos Vadovų] Tarybą su pasiūlymais dėl vizų apribojimų“, – sakė M. Malmer Stenergard.
Griežtesnė pozicija atsispindi EK vadovės Ursulos von der Leyen laiške, ketvirtadienį išsiųstame ES šalių vadovams prieš vasario 9–10 dienomis vyksiantį viršūnių susitikimą, kuriame bus svarstomas šis klausimas.
U. von der Leyen teigė, kad ES valstybės narės pirmąjį šių metų pusmetį galėtų pasirašyti bandomąją schemą, pagal kurią būtų paspartinta reikalavimus atitinkančių migrantų patikra ir prieglobsčio suteikimo procedūros, o tie, kas neatitinka reikalavimų, būtų „nedelsiant grąžinti“.
Ji taip pat sakė norinti, kad ES sudarytų saugių kilmės šalių sąrašą ir kad blokas sustiprintų sienų stebėseną Viduržemio jūros ir Vakarų Balkanų maršrutuose, kuriais migrantai keliauja į Europą.
„Didžiulis spaudimas“
ES planuoja sudaryti migracijos susitarimus su tokiomis šalimis kaip Bangladešas, Pakistanas, Egiptas, Marokas, Tunisas ir Nigerija, kad „pagerintų grįžimą ir užkirstų kelią išvykimui“, teigė U. von der Leyen.
Stokholme ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson pabrėžė, kad daugelis ES šalių patiria „didžiulį spaudimą“, nes pernai gavo beveik milijoną prieglobsčio prašymų.
Anot jos, apkrovą dar labiau padidino tai, kad ES priėmė beveik keturis milijonus Ukrainos pabėgėlių, pasitraukusių nuo Rusijos karo savo šalyje.
EK statistiniai duomenys rodo, kad sėkmingai grįžtančiųjų yra mažai.
2021 metais buvo įvykdyta tik 21 proc. iš 340 500 nurodymų grąžinti migrantus į jų kilmės šalis.
ES finansuoja įvairias reintegracijos programas šalyse, kurios priima atgal savo piliečius, negavusius prieglobsčio Europoje.
Šie atvejai skiriasi nuo deportacijos ar priverstinio grąžinimo pagal teismo ar administracinę nutartį, kurie dažnai vykdomi su palyda ir paprastai neapima pagalbos šalyje.
Švedija, kurios vyriausybė, kad išliktų valdžioje, remiasi kraštutinių dešiniųjų partija SD, nori, kad ES šalys grąžinimo klausimu spaustų kitas šalis pasinaudodamos vizomis, užsienio politika ir parama vystymuisi.
Iki šiol ES vizų apribojimo priemonę taikė tik vienai šaliai – Gambijai, kurios piliečiams gauti Šengeno vizą yra sunkiau ir brangiau.
