Keblioje situacijoje atsidūręs ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu paragino savo vyriausybės ministrus Prancūzijos reikalus statyti aukščiau asmeninių interesų.
Prancūzija atsidūrė politinėje aklavietėje po to, kai pernai vasarą E. Macronas paskelbė pirmalaikius parlamento rinkimus, tikėdamasis sustiprinti savo valdžią. Tačiau po rinkimų politinė įtampa šalyje dar labiau išaugo, nes daugiau vietų parlamente iškovojo kraštutiniai dešinieji.
39-erių S. Lecornu praėjusį pirmadienį atsistatydino praėjus vos 14 valandų po to, kai buvo pristatyta jo ministrų kabineto sudėtis ir buvo suplanuotas jo pirmasis vyriausybės posėdis.
Pirmą kartą jo suformuotas kabinetas sulaukė kritikos dėl to, kad jame nebuvo naujų veidų.
Vėlų penktadienio vakarą prezidentas S. Lecornu vėl paskyrė premjeru, sukeldamas oponentų nepasitenkinimą ir pažadus, jog ir ši vyriausybė bus nuversta.
„Tikiuosi, kad parodysite didžiausią santūrumą ir nuolankumą“, – pirmadienį savo naujajam ministrų kabinetui sakė S. Lecornu.
„Tarnyba – tai kažkas, dėl ko reikia nustumti į šalį ego“, – pridūrė jis.
Antradienį premjeras sakys politinę kalbą smarkiai susiskaldžiusiame parlamente, kur kai kurie nariai tvirtina, kad pasitaikius pirmai progai bandys nuversti S. Lecornu vyriausybę.
S. Lecornu kreipėsi į ministrų kabinetą po santūrios įgaliojimų perdavimo ceremonijos, vykusios be žurnalistų.
Dešinieji respublikonai, kadaise buvę svarbiausi politiniai sąjungininkai, savaitgalį pareiškė, kad bendradarbiaus tik rengdami atskirus įstatymų projektus.
Prancūzijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) pažadėjo atmesti bet kokią naują S. Lecornu vyriausybę.
Manoma, kad naujoji vyriausybė vėl bus priversta kovoti už išlikimą po to, kai susiskaldęs parlamentas nuvertė du ankstesnius S. Lecornu pirmtakus, nesutarus dėl išlaidų mažinimo priemonių.
„Už chaosą atsakingos tik politinės jėgos“
Naujosios vyriausybės atstovė Maud Bregeon nurodė, kad antradienį naujasis kabinetas pristatys biudžeto projektą, kuriuo siekiama sumažinti deficitą iki mažiau nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Naujoji vyriausybė iki antradienio privalo pateikti 2026-ųjų biudžeto projektą, kad parlamentas turėtų 70 dienų jam svarstyti, kaip numatyta šalies konstitucijoje.
Pastarosiomis dienomis šalies prezidentas patiria precedento neturintį spaudimą.
Kai kurie opozicijos lyderiai ragina E. Macroną surengti pirmalaikius rinkimus arba atsistatydinti iš prezidento posto. Be to, nuo jo atsiribojo ir anksčiau svarbūs sąjungininkai, tarp jų buvęs ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as.
Pirmadienį E. Macronas bandė perkelti atsakomybę už politinę sumaištį savo varžovams.
„Už šį chaosą atsakingos tik politinės jėgos, kurios paskatino Sebastieno Lecornu destabilizaciją“, – žurnalistams nurodė jis.
„Visų pareiga siekti stabilumo, – pareiškė E. Macronas. – Daugelis tų, kurie skatino susiskaldymą ir spekuliacijas, nesulaukė šios akimirkos.“
Artėjant prezidento rinkimams, kurie numatyti 2027 metais, politinė kova šalyje įgavo pagreitį.
Remiantis visuomenės nuomonės apklausomis, E. Macrono populiarumas siekia rekordines žemumas, tačiau jis neketina trauktis ir žada pabaigti savo antrąją penkerių metų kadenciją.
„Didelė politinė krizė“
Tačiau daugelis oponentų ir politikos analitikų dėl dabartinės aklavietės kaltina Prancūzijos prezidentą.
2024 metų vasarą surengtų pirmalaikių rinkimų metu E. Macrono centristų stovykla prarado daugumą, o parlamento žemieji rūmai – Nacionalinė Asamblėja – liko susiskaldę į tris atskirus blokus.
Prancūzijos dienraštis „Le Monde“ rašė, kad prezidentas atsidūrė pavojingoje padėtyje.
„Valstybės vadovas rizikuoja šią didelę politinę krizę paversti ilgalaike institucine aklaviete, o kartu ir valdymo krize“, – pareiškė „Le Monde“.
Kairieji socialistai, svyruojanti parlamento grupė, perspėja, kad taip pat gali bandyti nuversti naująją S. Lecornu vyriausybę. Tačiau jie teigia galintys atsisakyti šio ketinimo, jei premjeras atsisakys prieštaringai vertinamos pensijų reformos.
Šia reforma pensinis amžius buvo padidintas nuo 62 iki 64 metų.
Tačiau E. Macronas griežtai atsisakė spėlioti apie galimą parlamento paleidimą dar vienos vyriausybės žlugimo atveju.
„Nesu linkęs daryti jokių statymų, – sakė jis. – Noriu, kad šalis judėtų į priekį.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
