Su kuo E. Macronas kalbėjosi ir ką aptarinėjo, lieka neaišku. Tačiau šis vaizdas gerai iliustruoja prezidento politinę vienatvę susiduriant su vis mažėjančiais pasirinkimais, iš kurių visi yra rizikingi.
Ką E. Macronas, kuris 2027 metais turės pasitraukti iš prezidento posto, išbuvęs maksimalų dviejų kadencijų laikotarpį, darys toliau?
Toliau apžvelgiame keturias analitikų minimas galimybes. Nė viena iš jų nesiūlo greito sprendimo.
Pakartotinai paskirti S. Lecornu
Panašu, kad E. Macronas pasirinko šią galimybę po to, kai Bruno Le Maire'as, lojalus buvęs finansų ministras, kurio paskyrimas gynybos ministru pakurstė krizę, pareiškė, kad pasitrauks iš vyriausybės.
Eliziejaus rūmai tada pranešė, kad S. Lecornu duodamos dvi dienos veiksmų planui parengti, o premjeras pareiškė, kad surengs galutines diskusijas su visomis politinėmis jėgomis.
Tačiau toli gražu neaišku, ar S. Lecornu sugebės paskirti vyriausybę, jau nekalbant apie tai, ar jis sugebės atlaikyti balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente, kuriame jo remėjai sudaro mažumą.
Net jei jo misija būtų sėkminga, pakartotinis paskyrimas premjeru nebūtų automatiškas, sakė Prancūzijos prezidento pareigūnas.
„Problemos esmė išlieka ta pati: su Le Maire'u ar be jo, jie (kiti parlamentiniai blokai) nesutaria dėl biudžeto, pensijų reformos, imigracijos ir taip toliau“, – sakė Europos politikos centro vyresnysis kviestinis bendradarbis Paulas Tayloras.
Naujas premjeras
Jei E. Macronas paskirtų naują ministrą pirmininką, šis asmuo taptų aštuntuoju premjeru jo valdymo laikotarpiu ir trečiuoju premjeru vien šiais metais – tai nėra gerai Prancūzijos reputacijai.
Kairieji nori, kad jis paskirtų asmenį, kuris prastumtų didesnį biudžetą. Tačiau toli gražu neaišku, ar E. Macronas tai padarys, o, jei ir padarytų, naujasis premjeras gali nesulaukti paramos iš visos susiskaldžiusios politinės kairės.
„Kitas premjeras gali būti nuverstas per kelias savaites – dėl to nauji parlamento rinkimai taptų beveik neišvengiami“, – teigė rizikos analizės bendrovė „Eurasia Group“.
Pirmalaikiai rinkimai
E. Macronas priešinosi pirmalaikių rinkimų skelbimui po to, kai 2024 metų vasarą jo rizikingas sprendimas skelbti pirmalaikius rinkimus nepasiteisino ir Prancūzija liko su susiskaldžiusiu parlamentu.
Tačiau prezidentas prisiims atsakomybę, jei per ateinančias dvi dienas S. Lecornu nepavyks, sakė prezidentūros pareigūnas, regis, užsimindamas apie pirmalaikių rinkimų sušaukimą.
Rinkimai gali lemti, kad Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūris“ (RN) sustiprins savo pozicijas parlamente ir netgi suteiks jos proteguojamam Jordanui Bardellai galimybę tapti premjeru.
Tokių galimų rinkimų rezultatai toli gražu nėra aiškūs, nors M. Le Pen naują balsavimą pavadino absoliučiai būtinu.
„Neaišku, ar nauji rinkimai duotų kitokį rezultatą nei praėjusių metų liepą“, – sakė Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) Paryžiaus biuro vadovė Celia Belin.
Atsistatydinti
E. Macronas atmetė galimybę atsistatydinti prieš kadencijos pabaigą, nes tai paskatintų pirmalaikius prezidento rinkimus. Tačiau spaudimas prezidentui didėja kaip niekada anksčiau.
„Jei nauji pirmalaikiai rinkimai neleis sudaryti valdančiosios daugumos, politinė krizė gali virsti režimo krize. Tokiu atveju gali būti suabejota prezidento E. Macrono gebėjimu išlikti valdžioje“, – sakė C. Belin.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
