Dar rugsėjį JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) davė leidimą skubiai naudoti trečiąją „Pfizer-BioNtech“ vakcinos dozę (arba „sustiprinančiąją dozę“) tam tikriems amerikiečiams, o spalį agentūra revakcinacijai leido naudoti ir „Moderna“, ir „Johnson & Johnson“ vakciną, rašo theconversation.com.
Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC), atsižvelgdamas į FDA leidimą, taip pat rekomendavo šias vakcinas. Revakcinacija „Moderna“ vakcina bus prieinama 65 metų ir vyresniems žmonėms, jaunesniems suaugusiems, kuriems dėl sveikatos sutrikimų kyla didesnė rizika susirgti COVID-19, ir tiems, kuriems kyla didesnė rizika dėl darbo sąlygų.
Žmonės dabar turi teisę gauti sustiprinančiąją „Moderna“ vakcinos dozę praėjus šešiems mėnesiams po antrojo skiepo. Tokios pačios sąlygos jau yra pritaikytos ir „Pfizer“ vakcinai. Leidimas suteikė visiems „Johnson & Johnson“ vakcinos gavėjams teisę į antrąjį skiepą praėjus dviem mėnesiams po pradinės dozės.
Pažymėtina, kad FDA ir CDC taip pat patvirtino „mix-and-match“ („sumaišymo ir suderinimo“) strategiją, leidžiančią revakcinuotis kito prekės ženklo vakcina.
Infekcinių ligų ekspertas atidžiai stebėjo vakcinų nuo COVID-19 kūrimą ir tyrimus, kaip laikui bėgant kinta imunitetas ir vakcinos veiksmingumas.
Sulaukus daugybės naujienų apie COVID-19 vakcinų veiksmingumą ir kam bei kada reikia revakcinacijos, gali būti sudėtinga ir painu suprasti visa tai. Tačiau supratimas, kaip veikia imuninė sistema, gali padėti išsiaiškinti priežastis, dėl kurių kai kuriems žmonėms gali būti naudinga revakcinacija.
Kaip vystosi vakcinos veiksmingumas
Diskusijas dėl revakcinacijos iš dalies paskatino pilnai paskiepytų žmonių užsikrėtimo COVID-19 „proveržis“. Terminas proveržis klaidinančiai reiškia, kad vakcinoms apsaugoti mūsų nepavyko, tačiau taip nėra. Vakcinos tikslas – sumažinti hospitalizacijų ir mirčių skaičių – šį tikslą COVID-19 vakcinos sėkmingai pasiekė.
Nors per pirmuosius šešis mėnesius po vakcinacijos „Pfizer“ mRNR vakcinos veiksmingumas prieš besimptomes ir lengvas infekcijas mažėja, tyrimai rodo, kad pirmuosius šešis mėnesius ji tebėra labai veiksminga užkertant kelią hospitalizavimui ir mirčiai, įskaitant delta variantą.
Klinikinis „Moderna“ vakcinos tyrimas parodė, kad antikūnų lygis išlieka stiprus ir po šešių mėnesių. Tačiau tyrimai po šešių mėnesių buvo prieštaringi, o pranešimai apie mažėjantį antikūnų kiekį kai kuriems tyrėjams kelia susirūpinimą, todėl revakcinacijos strategija tapo būtina. Tačiau riboti duomenys paliko per daug klausimų, kad bent jau šiuo metu leistų sustiprinančiąja „Moderna“ vakcinos doze skiepyti visus.
Vis dėlto didžioji dalis intensyviosios terapijos skyriaus lovų ir mirčių nuo COVID-19 ir toliau tenka neskiepytiems žmonėms. Vakcinuoti žmonės nuo COVID-19 miršta retai, dažniausiai todėl, kad tokių žmonių imuninė sistema buvo susilpnėjusi dėl senyvo amžiaus arba gretutinių ligų. Dėl šios priežasties šioms grupėms buvo leista skirti revakcinaciją. Nors revakcinacija neabejotinai padeda paskiepytam asmeniui, taip pat yra svarbu pasiskiepyti visiems, siekiant apsaugoti pažeidžiamus žmones ir sumažinti bendrą susirgimų skaičių bendruomenėje.
Vakcinos stiprina imuninę sistemą
Visos trys JAV patvirtintos vakcinos duoda nurodymus kūnui gaminti baltymą iš SARS-CoV-2 viruso, sukeliančio COVID-19. Smaigalio baltymas, panašus į stiebą, kurio gale yra trys pumpurai, yra tai, kas leidžia tikram virusui įsiveržti į ląsteles ir sukelti infekciją. „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ sukurtos mRNR vakcinos pateikia mRNR formos baltymo smaigalio projektą vaistų tiekimo sistemoje, vadinamoje lipidų nanodalelėmis. „Johnson & Johnson“ vakcina pateikia DNR nurodymus kito viruso, vadinamo virusiniu vektoriumi, apvalkale.
Imuninė sistema greitai atpažįsta, kad tai yra svetimi baltymai, ir sukuria imuninį atsaką, kad su jais kovotų. Šios naujai sukurtos apsaugos priemonės paruošia kūną apsisaugoti nuo tikrojo viruso. Šio pirminio imuninio atsako metu imuninės ląstelės susiduria su smaigalio baltymais ir, kaip gynyba, gamina antikūnus, „atminties“ ląsteles ir T ląsteles, kurios gali nužudyti užkrėstas ląsteles, kad virusas nesidaugintų. Kai kurie iš šių antikūnų ir T-ląstelių iš pirminio imuninio atsako išlieka laikui bėgant, nors jų sumažėja per pirmąjį mėnesį po vakcinacijos, o „atminties“ ląstelės išlieka daug ilgiau.
Tada, kai suleidžiama papildoma vakcinos dozė, imuninė sistema sukuria antrinį imuninį atsaką. Dėl „atminties“ ląstelių antrinis imuninis atsakas aktyvuojasi greičiau, sukeldamas didelę antikūnų gamybą ir T ląstelių aktyvaciją. Taip pat gaminami labiau subrendę antikūnai, kurie dar geriau sulaiko smaigalio baltymus. O T ląstelės dauginasi, padedančios sustabdyti įsibrovėlį. Šio tipo antrinis imuninis atsakas gali suaktyvėti vėl ir vėl, kai kartojama vakcinacija. Kiekvieną kartą imuninis atsakas sustiprina apsaugą ir padaro ją veiksmingesne.
„Skiepų maišymo ir derinimo“ strategija
Keletas tyrimų, įskaitant preliminarius Nacionalinių sveikatos institutų (NIH) tyrimus, kurie dar nėra recenzuoti, parodė, kad derinimo strategija yra saugi ir efektyvi, užtikrinant reikšmingą imuniteto stiprinimą.
Be to, vakcinų tipų maišymas gali būti naudingiausias tiems, kurie iš pradžių gavo ne mRNR vakciną. NIH duomenys rodo, kad žmonėms, kurie buvo paskiepyti vienkartine „Johnson & Johnson“ vakcina, po mRNR revakcinacijos padidėjo apsauga ir jie pasiekė didesnę antikūnų koncentraciją nei gavus antrąją „Johnson & Johnson“ vakcinos dozę.
Žmonių, kurie pirmą kartą gavo vieną iš mRNR vakcinų, „Pfizer“ arba „Moderna“, o po to trečią „Johnson & Johnson“ vakcinos dozę, antikūnų atsakas buvo panašus į tą, kuris buvo pastebėtas tuose, kurie gavo trečią, arba homologinę, mRNR vakcinos dozę.
Šiuo metu vykdomi tyrimai, kuriais aiškinamasi, kodėl sumaišymo ir derinimo strategija yra veiksmingesnė naudojant kai kurias pradines vakcinas, o ne kitas. Supratimas apie tai ir skirtingų vakcinų derinių veiksmingumą, įskaitant kitose šalyse patvirtintų vakcinų naudojimą, padės tobulinti skiepijimo strategijas visame pasaulyje.
Vakcinų tipų keitimas kai kuriems žmonėms gali turėti daugiau pranašumų nei kitiems, o tai taps aiškiau, kai bus surinkta daugiau duomenų. Tačiau gera žinia ta, kad imuninis atsakas, atrodo, sustiprėja po revakcinacijos, nepaisant to, koks vakcinų derinys yra naudojamas.
