Jis pažymėjo, kad Rusijos „spec. operacijai“ vadovauja ne kariškiai, o politikai.
„Beje, mums nuo to tik geriau. Kuo daugiau politikų kišasi į karo eigą, tuo greičiau tas karas bus pasmerktas pralaimėjimui. Todėl tegul (Putinas) vadovauja. Galima netgi istorinių analogų paieškoti. 1945 m. kovą-balandį Hitleris darė tą patį. Kas savaitę keitė savo feldmaršalus, bandydamas pasiekti to paties esminio karo eigos lūžio rytiniame ir vakariniame frontuose“, – aiškino jis.
Ekspertas taip pat įvertino naujo rusų puolimo Ukrainos šiaurėje, įskaitant Kyjivą, perspektyvas. Jis tvirtina, kad tokios grėsmės nėra, nepaisant pasitaikančių pasienio rajonų apšaudymo iš Rusijos teritorijų.
„Tai tėra žvalgyba mūšiu. Ir tai bandymas paversti neįmanomu mūsų kariuomenės perkėlimą šiomis kryptimis Donbase. Tokiais veiksmais jie faktiškai bando išskaidyti mūsų ginkluotąsias pajėgas per visą sienos perimetrą“, – pažymėjo jis.
Jungtinės Karalystės žvalgyba ketvirtadienį pranešė, kad V. Putinas pastarosiomis savaitėmis vieną po kito atleidžia savo aukščiausius karo vadus, kurie, kaip teigiama, nesusitvarkė su invazijos į Ukrainą užduotimis.
„Generolas leitenantas Sergejus Kiselis, vadovavęs elitinei 1-ajai gvardijos tankų armijai, buvo nušalintas nuo pareigų, kai nepavyko užimti Charkivo. Viceadmirolas Igoris Osipovas, vadovavęs Rusijos Juodosios jūros laivynui, greičiausiai taip pat buvo nušalintas po to, kai balandį ukrainiečiai nuskandino kreiserį „Moskva“.
Neaiškus ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo likimas. Jis tikriausiai liks pareigose, tačiau neaišku, ar išsaugos prezidento Putino pasitikėjimą, rašoma ataskaitoje.
