Rusai šiuo metu išsivaduoja iš pozicinio-klampaus karo ir pradeda manevruoti mūšio lauke dėl to, kad JAV delsia teikti karinę pagalbą Ukrainai. Ukraina negali išlaikyti dabartinių linijų, jei nebus greitai atnaujinta JAV pagalba, ypač jiems reikalinga oro gynyba ir artilerija, kurią greitai ir dideliu mastu gali suteikti tik JAV.
Rusija Ukrainoje pamažu žengia pirmyn
Dėl oro gynybos sistemų bei amunicijos trūkumo ukrainiečių fronto daliniai pirmą kartą šiame kare susidūrė su rusų lėktuvais, kurie ant ukrainiečių gynybinių pozicijų numeta tūkstančius bombų. Ukrainos artilerijos trūkumas leidžia rusams pirmą kartą nuo 2022 m. naudoti šarvuotos technikos kolonas nepatiriant pernelyg didelių nuostolių.
Rusai išnaudoja savo pranašumą ir lėtai, bet stabiliai žengia į priekį keliuose fronto sektoriuose. Nuo šių metų pradžios Rusijos pajėgos užėmė daugiau nei 360 kvadratinių kilometrų. Rusijos plėtra tik spartės, jei amerikiečiai nesiims skubių veiksmų, o JAV politikos formuotojai turi įsisąmoninti, kad tolesnis Amerikos karinės pagalbos atidėliojimas ar sustabdymas lems dramatišką Rusijos laimėjimą 2024 ir 2025 m. ir galiausiai Rusijos pergalę, pažymima ISW ataskaitoje.
„Geriau dabar gelbėti Ukrainą negu vėliau bandyti gintis nuo Rusijos“
JAV iš esmės šiuo metu turi du realius pasirinkimus. Šalis gali greitai atnaujinti karinės pagalbos tiekimą ir suteikti Ukrainai galimybę stabilizuoti fronto liniją dabartinėse pozicijose arba leisti rusams nugalėti Ukrainos kariuomenę ir prasiveržti link NATO sienų „nuo Juodosios jūros iki centrinės Lenkijos“. Trečiojo scenarijaus nėra, pažymima ataskaitoje. Jeigu JAV leistų Rusijai dabar nugalėti Ukrainą, Rusijos puolimo prieš NATO rizika artimiausioje ateityje smarkiai išaugs, o iššūkis apginti teritoriją, ypač Baltijos šalis, gali tapti beveikia neįveikiamu. Visi šie ilgalaikiai pavojai ir galimos išlaidos gerokai viršija trumpalaikę pagalbos Ukrainai atnaujinimo kainą.
Rusijos pergalė Ukrainoje turėtų pražūtingų pasekmių NATO gynybai. Kita vertus, Ukrainos sėkmė, net jei Ukraina tik išlaikytų fronto liniją maždaug ten, kur ji yra dabar, apsunkintų sėkmingą Rusijos puolimą prieš Lenkiją ar Baltijos šalis ir padarytų sunkiau įgyvendinamą. Tai smarkiai sustiprintų NATO gebėjimą atgrasyti ir apsiginti nuo būsimos Rusijos agresijos. Karo tyrimų institutas pateikė du žemėlapius, iliustruojančius pranašumus, kuriuos Rusija užsitikrintų nugalėjusi Ukrainą, ir tuos, kuriuos NATO gautų padėdama Ukrainai išlaikyti fronto liniją arba nustumdama rusus toliau į rytus ir pietus.
NATO ateitis priklauso nuo Ukrainos: nesvarbu, bus ji nare ar ne
Sėkminga Ukrainos kariuomenė bus didžiausia ir galingiausia Europoje po Rusijos kariuomenės – ji bus daug stipresnė už bet kurios Europos NATO valstybės kariuomenę. Ukraina dislokuos savo pajėgas prie sienų su Rusija ir Baltarusija, kad atgrasytų ir apgintų nuo būsimos Rusijos agresijos. Ukraina tikėsis nuolatinės pagalbos, iš pradžių įrangos, bet ilgainiui pirmiausia pinigų savo įrangai pirkti ir išlaikyti, iš daugelio Europos ir Azijos valstybių, kurios puikiai supranta, kaip svarbu užkirsti kelią naujam Rusijos puolimui. Ukrainiečiai taip pat supras, kad jų ateitis susijusi su NATO išlikimu ir Rusijos puolimo prieš NATO bei Ukrainą atgrasymu, net jei Ukraina ir netaps aljanso nare.
Rusijos kariuomenės vadai, planuojantys invaziją į Baltijos šalis arba puolimą prieš Lenkiją, turės daryti prielaidą, kad Ukraina gali įsitraukti į tokį karą NATO pusėje, nepriklausomai nuo Ukrainos narystės statuso. Kaip matysime, ši planavimo prielaida turės dramatišką poveikį Rusijos agresijos karo prieš NATO kampanijos planams.
Kita vertus, jei Rusija nugalės Ukrainą, NATO susidurs su didžiuliais iššūkiais gindama savo šiaurės rytines nares. Be abejo, ukrainiečiai nesileis nuolankiai užkariaujami Rusijos, ir labai tikėtina, kad po Rusijos karinės pergalės Ukrainos teritorijoje kils masinis sukilimas.
Tačiau rusai jau dabar rengia pajėgas, atskiras nuo savo reguliariųjų karinių dalinių, kad galėtų susidoroti su tokiu sukilimu, ir labai tikėtina, kad jie sugebės išlaikyti įprastinius karinius pajėgumus, kad galėtų kelti grėsmę NATO iš Ukrainos teritorijos net ir kovodami su Ukrainos sukilėliais.
Be to, rusai šimtus tūkstančių ar net milijonus ukrainiečių įtrauks į karinę tarnybą, kartu su gynybos pramonės baze, kurią dabar kuria ukrainiečiai, gerokai padidindami Rusijos karinį ir ekonominį potencialą.
Remiantis šiuo niūriu scenarijumi, NATO turės tikėtis susidurti su didelėmis Rusijos konvencinėmis pajėgomis palei visą savo sieną nuo Juodosios jūros iki Arkties, todėl pirmą sykį nuo Sovietų Sąjungos žlugimo pietinėms Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Rumunijos sienoms iškils Rusijos sausumos pajėgų puolimo grėsmė.
Dėl šios grėsmės NATO pajėgos būtų sutelktos pietryčių Europoje, o JAV ir Vakarų Europos NATO valstybės privalėtų pritraukti papildomų pajėgų į Pietų ir Vidurio Europą, taip atimant iš NATO rezervus, kurie kitu atveju galėtų greitai sustiprinti Baltijos šalis iškilus Rusijos invazijos grėsmei. Šios NATO pajėgos, nepatyrusios modernaus mechanizuoto karo, susidurtų su mūšyje užgrūdinta Rusijos kariuomene, kuriai drąsos įkvėpė pergalė Ukrainoje.
Rusijos kariuomenė galėtų rengti puolimo kampanijos planus prieš Lenkiją ir (arba) Baltijos šalis, nesirūpindama savo užnugario zonomis. Tokia planavimo prielaida leistų Rusijai sutelkti prieš Baltijos šalis pajėgas, kurias priešingu atveju ji turėtų sutelkti palei Ukrainos sieną, kad atgrasytų arba apsigintų nuo Ukrainos pastangų padėti ginti NATO. Beveik neįmanoma pervertinti, kiek dabartinių Ukrainos pastangų atremti Rusijos puolimą sėkmė ar nesėkmė keičia būsimo Rusijos puolimo prieš NATO šiaurės rytų flangą perspektyvas.
