Anot tyrimų centro, britų kariuomenė, kaip ir jos sąjungininkai NATO, karinio konflikto atveju pajustų ginkluotės stygių. RUSI ataskaita buvo paskelbta lapkričio 29-ąją – prieš pat NATO lyderių susitikimą Londone.
Didžiosios Britanijos daliniai buvo dislokuoti Rytų Europoje po to, kai Rusija 2014-aisiais aneksavo Krymą. Estijoje nuo 2017-ųjų tarnauja 800 britų karių. Savo karius Rytų Europos šalyse dislokavo ir kito NATO šalys, primena BBC.
Apie ką kalbama ataskaitoje
Anot RUSI tyrimo, Didžiosios Britanijos kariuomenė ženkliai nusileidžia Rusijai. Analitinis centras ištyrė įvairius galimus konflikto tarp Rusijos ir NATO Rytų Europoje scenarijus ir pateikė išvadą: yra rizika, kad britai nesugebės tinkamai pasipriešinti potencialiam priešui.
Ataskaitoje teigiama, kad Rusijos artilerija įrodė savo karinę jėgą 2014-aisiais, kuomet sunaikino du Ukrainos batalionus per kelias minutes. Tuo metu britams, kaip ir jų NATO sąjungininkams, gali elementariai neužtekti amunicijos ir transporto. RUSI ekspertų teigimu, britų kariuomenę yra būtina skubiai modernizuoti.
Gynybos ministerija, atsakydama į šiuos teiginius, paskelbė, kad Jungtinė Karalystė veikia ne viena, o kartu su NATO sąjungininkais. Be to, Didžioji Britanija turi didžiausią karinį biudžetą iš visų NATO Europos šalių ir ji turi viską, kas būtina, siekiant užsitikrinti pagrindinį vaidmenį kovoje su galima grėsme.
Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas interviu „The Economist“ pareiškė, kad NATO ištiko „smegenų mirtis“. Tai liudija nesutarimai aljanso viduje ir nesuderinti jos narių veiksmai.
2019-ųjų rugpjūtį Didžiosios Britanijos gynybos ministerija paskelbė ataskaitą, iš kurios matyti, kad britų ginkluotosios pajėgos „traukiasi“ jau devynerius metus iš eilės.
Grįžimas prie kasetinių šaudmenų?
RUSI ataskaitos autorius Jackas Watlingas interviu „Telegraph“ pareiškė, kad Didžioji Britanija, norėdama pasipriešinti Rusijai, turėtų daugiau investuoti į ginkluotę, arba atsisakyti kai kurių savo įsipareigojimų. Pavyzdžiui, peržiūrėti savo dalyvavimą Kasetinių šaudmenų konvencijoje (KKŠ, Konvencija dėl kasetinių šaudmenų).
2008-aisiais ratifikuota konvencija įsigaliojo 2010-aisiais. Tarptautinis susitarimas, kurį pasirašė 107 šalys, įskaitant ir Didžiąją Britaniją (ir Lietuvą), draudžia naudoti, perduoti ir kaupti kasetinę amuniciją. Rusija, JAV, Izraelis, Kinija ir kitos šalys šiame susitarime nedalyvauja.
Kasetinės bombos – tai raketos, bombos ar kiti sprogmenys, turintys savyje papildomą užtaisą, kuris dažniausiai iškart nesprogsta. Nuo šių sprogmenų žūsta taikūs gyventojai, dažniausiai – jau pasibaigus karo veiksmams. Gamintojai bando žymėti šiuos sprogmenis ryškiomis spalvomis, tačiau tuomet jie tik dar labiau atkreipia vaikų dėmesį, kurie tampa jų aukomis.
