„Penkios šalys naudos savo civilinės atominės energetikos sektorių resursus ir galimybes, kad pakirstų Rusijos tiekimo grandinių kontrolę. Šis susitarimas palaikys stabilų kuro tiekimą šiandieniniam poreikiui, o taip pat garantuos saugų kuro gaminimą reaktoriams ateities perspektyvoje“, – aiškinama pranešime.
Dokumente taip pat aiškinama, kad susitarimas bus naudojamas kaip pagrindas vėlesniam V. Putino išmėžimui iš branduolinio kuro rinkos – bus siekiama atimti iš šalies agresorės dar vieną būdą pasipelnyti ir finansuoti „barbarišką Ukrainos puolimą“.
Dokumentas buvo pasirašyta G7 šalių energetiniame forume, vykstančiame Japonijoje.
G-7 diplomatijos vadovai po E. Macrono komentarų siekia vienybės Kinijos klausimu
Didžiojo septyneto (G-7) šalių diplomatijos vadovai pirmadienį Japonijoje pradėjo derybas ir stengsis pasiųsti vieningą susirūpinimo dėl Kinijos žinią po prieštaringai vertinamų Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarų.
Užsienio reikalų ministrai nori pamiršti triukšmą, kilusį dėl Pekine apsilankiusio E. Macrono pareiškimo, kad Europa turėtų vengti „ne savo krizių“, ir apie Kiniją kalbėjo dar prieš pirmadienio rytą prasidedant oficialioms deryboms.
Specialiu greituoju traukiniu atvykusi į Karuidzavos kalnų kurortą grupė surengė darbo vakarienę Kinijos ir Šiaurės Korėjos klausimais. Per ją japonų užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi (Jošimasa Hajašis) kolegoms pasakė, kad „G-7 vienybė yra nepaprastai svarbi“.
Pirmojoje sesijoje pirmadienį didžiausias dėmesys vėl teks Kinijai ir iššūkiams regione. Y. Hayashi pradėdamas derybas įspėjo, kad tarptautinė bendrija pasiekė „istorijos lūžį“.
Jis paragino kolegas „parodyti pasauliui tvirtą G-7 ryžtą“ ginti „įstatymo viršenybe grindžiamą tarptautinę tvarką“.
Derybų šeimininkė Japonija nori per derybas kalbėtis visų pirma apie regionui tenkančius iššūkius, o pastarojo meto įvykiai, įskaitant Kinijos karines pratybas aplink Taivaną ir Šiaurės Korėjos raketų bandymus, tik dar labiau tai akcentavo.
Ministrams pradedant derybas JAV karinis jūrų laivynas paskelbė, kad valdomosiomis raketomis apginkluotas jo eskadrinis minininkas USS Milius perplaukė Taivano sąsiauriu per „navigacijos laisvės“ operaciją. Pekinas pareiškė stebėjęs šį laivą.
Kontroversija dėl E. Macrono pastabų paskatins labiau apmąstyti baigiamojo pareiškimo formuluotes dėl Kinijos ir jos grasinimų užimti savarankišką Taivaną.
Per diskusijas taip pat bus aptarti E. Macrono ir kitų G-7 pareigūnų vizitai Pekine, sekmadienį sakė vienas amerikiečių aukšto rango pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Galvoju, kad vyks diskusija dėl to, kaip galėtume išlikti visiškai vieningi dėl bendros ir suderintos pozicijos“, – sakė jis.
Bloko pareigūnai labai stengėsi nebekurstyti šios ugnies, o prancūzų užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna tvirtino, kad politika dėl Kinijos ir Taivano nesikeičia.
Balanso paieškos
Tačiau nepaisant visų kalbų apie vienybę, E. Macrono komentarai atspindi faktą, kad tarp sąjungininkių esama realių nuomonių skirtumų, sakė Filadelfijoje įsikūrusio strateginių studijų centro „Foreign Policy Research Institute“ (FPRI) Azijos programos direktorius Jacques'as deLisle'as.
„Europos vertinimai dėl Kinijos ir pažiūros dėl Taivano artėja prie JAV palaikomų pozicijų. Tačiau tai neatnešė konsensuso, – sakė jis. – Vašingtono požiūris į Kiniją darosi vis negatyvesnis, o su tuo susiję paramos Taivanui signalai tampa daug stipresni... Išlieka atotrūkis tarp Europos ir Amerikos pozicijų.“
Net pačioje Europoje nuomonės dėl teisingo kritikos Kinijai ir bendradarbiavimo su ja balanso skiriasi, o Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis įspėja nesiimti priemonių, galinčių duoti priešingus rezultatus.
„Kinija tampa vis kategoriškesnė... bet turime toliau bendrauti su Kinija, ieškoti sprendimų pasauliniams iššūkiams“, – sekmadienį žurnalistams sakė jis.
„Turime toliau prekiauti su Kinija“, – pabrėžė J. Borrellis, kuris į Japoniją neatvyko, nes susirgo COVID-19.
Priešingi veiksmai „sukurtų vakuumą ir jį užpildytų kas nors kitas, o mes prarastume ekonominį svertą Kinijoje“, sakė jis.
Vašingtonas ir Tokijas reiškė nerimą dėl Pekino „ekonominės prievartos“, o galutiniame pareiškime antradienį turėtų būti raginama labiau stengtis diversifikuoti tokių svarbių dalykų kaip puslaidininkiai tiekimo grandines.
Per antrą pirmadienio sesiją Japonijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, ES, Italijos ir Vokietijos diplomatai ėmėsi Ukrainos klausimo ir sutarė stiprinti „koordinavimą, kad būtų išvengta sankcijų vengimo ir trečiųjų šalių ginklų tiekimo Rusijai, ir reaguojama į tai“.
Japonija sustiprino susitikimo saugumą po šeštadienio incidento, kai į premjerą Fumio Kishidą (Fumiją Kišidą) per rinkimų kampanijos renginį buvo mestas sprogmuo. Trenksmas ir dūmų debesis sutrikdė renginį, bet premjeras nenukentėjo.
Tuo metu Y. Hayashi stengėsi per G-7 susitikimą išlaikyti lengvą toną.
Sekmadienį buvo JAV ir Prancūzijos diplomatijos vadovų gimtadieniai, grupei buvo patiektas vieno Karuidzavos viešbučio iškeptas obuolių pyragas, kurį, kaip teigiama, mėgdavo Johnas Lennonas.
