Tai leidiniui „The Financial Times“ pareiškė Aukščiausiosios Rados Ekonominės plėtros komiteto pirmininkas Dmytro Natalucha, praneša „Ukrinform“.
Pasak deputato, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukrainos įmonės dėl šaukimo į karinę tarnybą ar emigracijos jau neteko vidutiniškai 10-20 proc. savo darbuotojų.
„Vis daugiau įmonių užsidarys tik todėl, kad neturės pakankamai išteklių darbui tęsti. Nenoriu skelbti apokaliptinių prognozių, bet sakyčiau, kad galutinis terminas – rugsėjo pabaiga“, – pareiškė D. Natalucha, pridurdamas, kad tai turės skaudžių padarinių Ukrainos ekonomikai.
Pasak jo, šį klausimą turi spręsti valstybė. Pirmiausia omenyje turimas ekonominio rezervavimo įstatymo projektas, kuris leistų išsaugoti darbo vietose 895 tūkst. žmonių ir duotų kariuomenei apie 200 mlrd. grivinų (4 mlrd. eurų). „Tai pinigai, kurie nepriklausytų nuo to, kaip nusiteikęs nubunda Viktoras Orbánas ar kas bus kitas JAV prezidentas“, – pabrėžė D. Natalucha, turėdamas galvoje dažną ES pagalbos vėlavimą dėl Vengrijos ministro pirmininko pozicijos.
Tačiau toks siūlymas sukelia daug ginčų ir kritikos visuomenėje dėl karių trūkumo fronte, nes ši šaukimo sistema laikoma nesąžininga.
„Logika neveikia. Mes neturime pakankamai žmonių, kurie nori kariauti, ir dar labiau sumažiname jų skaičių“, – sako advokatas ir veteranas Masi Najemas. Jo nuomone, tai neteisinga tų, kurie jau yra fronte arba bus mobilizuoti vėliau, atžvilgiu.
Anot D. Nataluchos, „paprastu teisingumu karo nelaimėsi, nes pats karas yra neteisingas“.
Liepos mėnesį jis pranešė, kad parlamentarai rengia įstatymo projektą dėl ekonominės mobilizacijos įvedimo lygiagrečiai su ekonominiu rezervavimu.
Deputatai siūlo leisti verslui rezervuoti darbuotojus, jei už kiekvieną iš jų kas mėnesį bus mokama po 20 tūkst. grivinų (apie 440 eurų) karinės rinkliavos.
