„Šiandien dar kartą raginu vyriausybes ir pilietinę visuomenę artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais dėti daugiau pastangų, kad beždžionių raupai neįsitvirtintų vis didesnėje geografinėje teritorijoje. Būtina imtis skubių ir koordinuotų veiksmų, jei norime... sustabdyti šios ligos plitimą“, – sakė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge.
Nuo gegužės pradžios beždžionių raupų atvejų padaugėjo už Vakarų ir Centrinės Afrikos šalių, kuriose ši virusinė liga yra endeminė, ribų.
90 proc. visų pasaulyje užregistruotų laboratoriškai patvirtintų atvejų – 4 500 – yra Europoje, sakė H. Kluge.
Šiuo metu apie užsikrėtimo atvejus pranešė 31 šalis ir teritorija.
H. Kluge teigimu, Europa tebėra plintančio protrūkio centras, ir rizika užsikrėsti išlieka didelė.
PSO nemano, kad šiuo metu beždžionių raupų protrūkis laikytinas tarptautine sveikatos krize, tačiau netrukus peržiūrės savo poziciją, sakė jis.
Remiantis PSO duomenimis, iki šiol daugiausia beždžionių raupais užsikrečia jauno amžiaus vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, daugiausia miestuose.
Organizacija tiria galimo užsikrėtimo lytiniu keliu atvejus, tačiau tvirtina, kad liga pirmiausia plinta per artimą kontaktą.
Sergantiesiems beždžionių raupais pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas, raumenų skausmas, limfmazgių patinimas, šaltkrėtis, išsekimas ir į vėjaraupius panašus bėrimas ant rankų ir veido.
Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai.
Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai nuo raupų maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo beždžionių raupų.
