Pasak Maskvos pareigūnų, V. Leontjevas šeštadienio vakarą iškrito iš savo buto lango vakariniame miesto rajone ir žuvo vietoje. Policija nagrinėja dvi versijas: nelaimingą atsitikimą arba savižudybę, kriminalinių aplinkybių nebuvo nustatyta.
Artimųjų teigimu, vyras spalio 4-ąją išgyveno širdies smūgį, bet greitosios kviesti jiems neleido. Netrukus prie jo namų iškviesti medikai konstatavo mirtį – vyras iškrito iš 6-ojo namo aukšto.
Žinojo apie partijos pinigus
V. Leontjevas vadovavo „Pravdos“ leidyklai nuo sovietmečio laikų ir liko poste dar ilgai po SSRS žlugimo 1991-aisiais. Žurnalistų bendruomenėje jis buvo laikomas žmogumi, kuris daug žinojo apie Komunistų partijos finansinius išteklius ir galimus paslėptus turtus.
Išeivijoje gyvenantis žurnalistas Andrejus Malginas, kuris pažinojo V. Leontjevą, socialiniuose tinkluose rašė apie „keistą mirtį“.
„Langų kritimai tęsiasi... Leontjevas iškrito iš lango ir buvo rastas netoli savo namų Molodogvardeiskajos gatvėje“, – pažymėjo jis.A. Malginas taip pat teigė, kad leidėjas „palikdavo pogrindinio milijonieriaus įspūdį“ ir „žinojo daug apie partijos pinigus“, nes „Pravdos“ leidykla buvo pelningiausia visoje Komunistų partijos verslo imperijoje.
Neoficialiais duomenimis, pastaruoju metu V. Leontjevas turėjo sveikatos problemų.
Virtinė panašių žūčių
Pastaraisiais metais Rusijoje užfiksuota ištisa serija įtartinų aukštų pareigūnų, verslininkų ir energetikos sektoriaus vadovų mirčių, dažnai – po kritimo iš aukštai.
Vos prieš mėnesį prie Maskvos esančiame viešbutyje rastas negyvas buvęs Sankt Peterburgo transporto vadovas Aleksandras Fedotovas. Jis buvo apsistojęs viename iš viršutinių aukštų, o pareigūnai tyrimą pradėjo radę kūną prie penkių žvaigždučių „Skypoint Luxe“ (buvusio „Sheraton“) viešbučio. Savižudybės versija kol kas nepatvirtinta.
A. Fedotovas buvo siejamas su buvusiu transporto ministru Romanu Starovoitu, kuris žuvo liepą, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai jį atleido prezidentas Vladimiras Putinas. Nors oficialiai mirtis paskelbta savižudybe, žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad ministras prieš tai galėjo būti „kankintas“.
„Lukoil“ mirčių grandinė
Tarp žinomiausių atvejų – „Lukoil“ koncerno vadovai.2022 m. rugsėjį iš Maskvos Centrinės klinikinės ligoninės (vadinamos „Kremliumi“) lango iškrito bendrovės vadovas Ravilas Maganovas. Jį pakeitęs Vladimiras Nekrasovas mirė po metų – 2023-ųjų spalį – nuo „ūmaus širdies nepakankamumo“. Abu buvo žinomi kaip V. Putino karo prieš Ukrainą kritikai.
Vėliau mirė ir su „Lukoil“ susijęs senatorius Vladimiras Lebedevas, 60-ies – mirtis apibūdinta kaip „staigi tragedija“. 2024 m. kovą „Lukoil“ viceprezidentas Vitalijus Robertusas buvo rastas pasikoręs savo kabinete.
Politikas ir verslininkas Pavelas Antovas 2022 m. gruodį iškrito iš viešbučio Indijoje lango, gynybos pareigūnė Marina Jankina žuvo2023 m. vasarį po kritimo iš 50 metrų aukščio, buvęs „Jukos“ viceprezidentas Michailas Rogačiovas, mirė po kritimo iš savo buto dešimtame aukšte 2024-aisiais.
Tų pačių metų liepą iš savo buto Maskvos Rubliovkos rajone iškrito ir „Transneft“ viceprezidentas Andrejus Badalovas, 62 metų.
Visų šių mirčių tyrimai oficialiai laikomi atskirais incidentais, tačiau vis dažniau neoficialiai kalbama apie „langų sindromą“ — keistą sutapimą, kai įtakingi asmenys žūsta panašiomis aplinkybėmis, dažnai turėdami informacijos ar ryšių su valdžios struktūromis ir energetikos sektoriumi.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
