Dažnai epidemijos proveržį lydi taip vadinamos „super paplitimo“ situacijos. Pavyzdžiui, Vašingtone, vieno choro repeticijos metu dalyvis užkrėtė 52 grupės narius, iš kurių du vėliau mirė. Neseniai vienas vyras gegužės pradžioje Pietų Korėjoje lankydamasis naktiniuose klubuose užkrėtė kelis žmones – tačiau vėliau grandinė išsitempė iki 170 jo, ir jo aplinkos užkrėstų žmonių, tačiau potencialių kontaktų galėjo būti ir tūkstančiai, rašoma „Der Standard“.
Kodėl kai kurie asmenys geba užkrėsti greitai ir labai daug žmonių, o kiti – ne? Ir ką tai reiškia Covid-19 pandemijos ir jos plitimo užkirtimui? Šiuos klausimus pabandė išspręsti nauja mokslininkų ataskaita žurnale „Science“.
Ankstesnių tyrimų dėmesio centre dažniausiai buvo reprodukcijos indeksas (R). Jis rodo, kiek žmogus vidutiniškai užkrečia kitų. Be socialinės distancijos priemonių ir karantino laikymosi šis rodiklis Covid-19 atveju siekia 3. Tačiau iš tiesų dauguma infekuotų žmonių neužkrečia nieko, paaiškino Kalifornijos universiteto mokslininkas Jimmy Lloydas-Smithas.
Todėl epidemiologų ataskaitose kartu su R rodikliu yra naudojamas ir dar vienas svarbus matmuo: mažiau žinomas dispersijos indeksas (k). Kuo mažesnė jo reikšmė, tuo daugiau užkrėtimo atvejų tenka mažam užkrėstųjų skaičiui – pavyzdžiui, SARS epidemijos metu 2003-iaisiais k buvo lygus 0,16. Ispaniškojo gripo metu k buvo lygus beveik 1, tai yra „super platinimas“ ir epidemijos židiniai nebuvo labai svarbūs, dauguma susirgusiųjų platino ligą vienodai.
Mokslininkai dar negali tiksliai nustatyti dispersijos indekso
Sars-CoV-2 k rodiklis kol kas nėra tikslus ir nuomonės dėl jo dydžio išsiskiria. Autoritetingas epidemiologas iš Honkongo Gabrielis Leungas mano, kad šis rodiklis yra ne daug didesnis už SARS, reiškia, taip vadinami epidemijos židiniai ar klasteriai nėra labai svarbūs. Tačiau Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos mokslininkai iškėlė mokslinę hipotezę, kad Covid-19 k rodiklis gali siekti vos 0,1. Mokslininkų skaičiavimais, vos 10 proc. infekuotųjų gali būti atsakingi už 80 proc. viruso sklaidos atvejų.
Tai galėtų atsakyti į kai kuriuos klausimus dėl pandemijos ir padėti tolimesnio taikomų priemonių kovai su virusu plano kūrimo procese. Pavyzdžiui, mokslininkai spėlioja, kodėl Sars-CoV-2 neišplito po pasaulį anksčiau, nors, akivaizdu, jau 2019-ųjų gruodį užkrėtimo atvejų buvo už Kinijos ribų, tačiau nesukėlė ten didelių epidemijos židinių. Jeigu k rodiklis iš tiesų yra lygus 0,1 tai, remiantis britų mokslininkų skaičiavimais, Sars-CoV-2 mažiausiai 4 kartus turėjo patekti į kitą šalį, kad ten iš tiesų kiltų epidemija.
Klasterių analizė ir nauji „super platinimo“ atvejų duomenys taip pat suteikia vertingos informacijos apie tai, kokių ypač rizikingų situacijų ir sąlygų derėtų vengti. Pavyzdžiui, daugybiniai užkrėtimai, tikėtina, vyksta uždarose patalpose. Vienas iš Japonijoje atliktų tyrimų parodė, kad užkrėtimų tokiose vietovėse rizika 19 kartų viršija galimybę užsikrėsti atvirame ore. Patalpos, kuriose žmonės garsiai kalba ar dainuoja, yra laikomos labiausiai „tinkamos“ išplisti virusui.
