„Apie tai negali būti kalbos. Jei Lukašenka tikrai norėjo įvykdyti konstitucijos reformą, tai galvoti apie tai reikėjo anksčiau. Šiuo atveju tai tiesiog būdas laimėti laiko. Baltarusiai nebenori matyti valdžioje šio režimo“, – sakė ji, komentuodama Rusijos vadovybės remiamus A. Lukašenkos planus prieš 2022 metų rinkimus įvykdyti konstitucijos reformą.
S. Cichanouskaja dar kartą išreiškė apgailestavimą dėl Maskvos pozicijos A. Lukašenkos atžvilgiu: „Mes labai apgailestaujame, kad [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas nusprendė palaikyti diktatorių, prieš kurį stoja baltarusių tauta.“
S. Cichanouskajos nuomone, Rusijoje atsižvelgiama į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono nuomonę Baltarusijos klausimu, todėl baltarusių opozicija nori, kad „Prancūzija pradėtų dialogą ir vaidintų tarpininko vaidmenį ieškant išeities iš šios krizės“.
Anksčiau rugsėjį Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas paskelbė, kad A. Lukašenka per rugsėjo 14-osios derybas su V. Putinu patvirtino savo ketinimus eiti konstitucijos reformos keliu.
„Prezidentas Putinas palaikė Baltarusijos prezidento iniciatyvą“, – sakė jis.
S. Cichanouskaja minėtame interviu taip pat teigė, kad Europos Sąjungos sankcijos baltarusių pareigūnams yra būtinos darant spaudimą A. Lukašenkai, ir paragino bloką drąsiau paremti baltarusių tautą.
„Europos šalys žino, kad tokios sankcijos būtinos. Pirmadienį įvykęs [ES] susitikimas – tik vienas etapas, jų bus daugiau. Bet Europa turi būti drąsesnė. Jūs matote, kokia drąsi baltarusių tauta ir tai, už ką ji kovoja“, – sakė ji.
Paklausta, kodėl turi būti paskelbtos sankcijos asmeniškai A. Lukašenkai, S. Cichanouskaja atsakė: „Kad jis suprastų: Europa nepaliks jo nusikaltimų be bausmės, ji atmeta galimybę naudoti smurtinius veiksmus prieš savo tautą.“
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus pabrėžė, kad visa atsakomybė už padėtį Baltarusijoje tenka A. Lukašenkai.
„Vienintelis būdas priversti jį užleisti pozicijas yra spaudimas: demonstracijos, streikai, kitų šalių, ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) poveikis. Finansinis šio režimo rėmimas turi baigtis, kad jis nebegalėtų apmokėti demonstrantus puolančių milicininkų paslaugų. Reikia dialogo, kad nedidėtų politinė ir ekonominė krizė“, – sakė S. Cichanouskaja.
Baltarusijoje jau antrą mėnesį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.
