Nuteistasis Alexandre'as Benalla kol kas kalėjimo išvengs, nes du iš trijų bausmės metų jam buvo skirti lygtinai, tačiau vienerius metus turės nešioti elektroninę apykoję. Buvęs apsaugininkas taip pat pripažintas kaltu dėl dokumentų klastojimo ir neteisėto šaunamojo ginklo nešiojimo.
E. Macronas, pavertęs sąžiningumą tarnyboje vienu pagrindinių 2017 metų rinkimų kampanijos reikalavimų, atleido A. Benallą pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame matyti, kaip per Gegužės 1-osios demonstraciją Paryžiuje A. Benalla keliskart smogia jaunam protestuotojui ir parbloškia ant žemės moterį, suėmęs ją už kaklo.
Buvęs klubų apsaugininkas, kuriam dabar 30 metų, vaizdo įraše dėvėjo policininko šalmą, nors buvo išleistas iš darbo tik stebėti protestą.
Prezidentūra buvo apkaltinta A. Benallos dangstymu, nes nepranešė apie įvykį policijai, kol praėjus dviem mėnesiams po incidento laikraštis „Le Monde“ nepranešė apie tokio įrašo egzistavimą.
„Benallgeito“ skandalas tapo pirmuoju rimtu E. Macrono prezidentavimo išbandymu.
A. Benalla teisme jam pareikštų kaltinimų nepripažino. Jis sakė veikęs „refleksiškai“, norėdamas padėti pareigūnams sulaikyti nevaldomus protestuotojus.
E. Macrono apsaugoje A. Benalla dirbo nuo 2016 metų. Po E. Macrono pergalės rinkimuose 2017 metų gegužę jis buvo paaukštintas pareigose ir tapo jo tikru patikėtiniu ir dešiniąja ranka, daugybėje nuotraukų buvo įamžintas šalia prezidento.
Kilus skandalui A. Benalla taip pat prisipažino, kad kur nors išeidamas su E. Macronu jis nešiodavosi pistoletą, nors turėjo leidimą nešioti ginklą tik E. Macrono partijos būstinėje, kur buvo vadinamas „Rembo“.
Tyrėjai nustatė, kad jis ir toliau naudojosi diplomatiniais pasais, keliaudamas į Afriką ir Izraelį ir ten bandė imtis konsultacijų verslo.
Jis taip pat buvo pripažintas kaltu dėl padirbtų dokumentų naudojimo, siekiant gauti vieną iš pasų.
