Rusijos invazija į savo provakarietišką kaimynę dar labiau pagilino politinę krizę, apėmusią Bulgariją nuo 2020-ųjų – didžiausią nestabilumą nuo komunizmo žlugimo.
Ši neturtinga Balkanų šalis, kurioje gyvena 6,5 mln. žmonių, yra ES ir NATO narė. Tačiau ji istoriškai ir kultūriškai artima Rusijai.
Prieš trejus metus šalyje vyko masiniai antikorupciniai mitingai, tačiau, priešingai nei vylėsi protestuotojai, kurie tikėjosi, kad viešasis gyvenimas taps švaresnis, demonstracijos išprovokavo virtinę rinkimų.
2021 metais valdžią prarado konservatyvusis ministras pirmininkas Boiko Borisovas, kurio dešimtmetį trukusį darbą aptemdė įtarimai dėl kyšininkavimo.
Tačiau nuo to laiko šalies partijoms sunkiai sekėsi sudaryti stabilias koalicijas, todėl parlamentas buvo labai susiskaldęs ir buvo sudaryta keletas laikinųjų vyriausybių.
„Kas bus, jei rezultatai bus tokie patys kaip ankstesniuose parlamento rinkimuose?“ – klausė 42 metų slaugos darbuotoja Silvija Radojeva.
„Pats laikas politikams susivienyti ir spręsti kasdienes problemas“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji, paminėdama „beprotiškas kainas, skurdą ir apgailėtiną medicininės priežiūros“ padėtį.
„Nerimą kelianti rinkimų spiralė“
„Bulgarijos visuomenė, susidūrusi su karu ir infliacija, šaukiasi sprendimo“, – AFP sakė „Gallup International“ politikos analitikas Parvanas Simeonovas.
Kova su korupcija buvo nustumta į antrą planą, todėl daugelis 2020 metais į gatves ėjusių protestuotojų nusivylė.
Pagrindiniai sekmadienio balsavimo dalyviai yra tie patys, kaip ir per ankstesnius rinkimus.
Pagal naujausias apklausas B. Borisovo GERB partijos šansai yra apylygiai su reformistine partija „Tęsiame permainas“ (PP), kuriai vadovauja Harvarde išsilavinimą įgijęs Kirilas Petkovas, 2022 metais trumpai ėjęs premjero pareigas.
Abi partijos turi maždaug 25 proc. palaikymą.
Šį kartą PP suvienijo jėgas su nedidele dešiniųjų koalicija „Demokratinė Bulgarija“.
„Mes matome tą patį modelį, kaip ir kitose Vidurio Europos šalyse: buvęs lyderis, kuris laikosi įsikibęs, ir kitos partijos, kurios atsisako su juo susivienyti, neturėdamos daug kitų bendrų bruožų“, – sakė Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto Vidurio ir Rytų Europos asocijuotasis tyrėjas Lukašas Macekas.
Jis teigia nematąs pabaigos šiai „nerimą keliančiai rinkimų spiralei“, nebent B. Borisovas pasitrauktų.
Prorusiškų partijų įtaka
„Bijau prorusiškų partijų įtakos būsimame parlamente“, – neseniai vykusiame proteste prieš karą Ukrainoje AFP sakė 60-metis inžinierius Ognianas Peičevas.
Apklausų duomenimis, Kremliaus karą ginanti ultranacionalistinė partija „Vazraždane“ („Atgimimas“) gali gauti apie 13 proc. balsų – daugiau nei 10 proc., kuriuos ji surinko per ankstesnius visuotinius rinkimus spalį.
Socialistų partija (BSP), kritus geležinei uždangai susiformavusi iš senosios komunistų partijos, taip pat stojo Maskvos pusėn ir prieštarauja ginklų siuntimui Ukrainos pajėgoms.
Daugelis Bulgarijos gyventojų vis dar žvelgia į rytus, gerbdami Rusiją kaip šalį, kuri 1878-aisiais nutraukė penkis šimtmečius trukusį Osmanų imperijos valdymą.
„Ir Petkovas, ir Borisovas pernelyg agresyviai kritikuoja Rusiją“, – sakė 62 metų verslininkė Mariana Valkova, anksčiau dirbusi tuometinėje Sovietų Sąjungoje.
„Man labiau patiktų, kad nebūtų vyriausybės, ir (prezidentas Rumenas) Radevas liktų vadovauti“, – teigė ji.
Prorusiškas R. Radevas, kuris tarp kelių nesėkmingų rinkimų paskyrė laikinuosius ministrų kabinetus, pasmerkė K. Petkovą ir jo sąjungininkus kaip „karo kurstytojus“.
Jis taip pat pasisakė prieš ginklų siuntimą Ukrainai.
Tuo pat metu Bulgarijos šaudmenų gamyklos dirba visu pajėgumu ir gamina amuniciją, kuri per trečiąsias šalis gabenami į Ukrainą.
Rinkimų apylinkės atsidarė 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Pirmųjų rinkėjų apklausų rezultatų laukiama apylinkėms užsidarius, po 20 valandos.
