Naujoji IS vakcina veikia panašiai kaip koronaviruso vakcina, kuri ir gaminama kartu su JAV farmacijos milžine „Pfizer“.
Genetinės medžiagos, vadinamos mRNR, dalis įleidžiama pro žmogaus ranką, ir priverčia paties organizmo ląsteles gaminti baltymą, suteikiantį imunitetą.
Koronaviruso vakcinos atveju, šis baltymas imituoja atsikišusį viruso smaigalį, duodamas pirminį impulsą imuninei sistemai, kad ji pradėtų gaminti antikūnus. Jei žmogus vėliau užsikrečia koronavirusu, imuninė sistema vėl greitai sukuria antikūnus ir kovoja su infekcija, kol ji dar neįsitvirtino ir neišplito.
Išsėtinės sklerozės vakcinos atveju, mRNR technologija neleidžia paties organizmo imuninei sistemai pulti smegenų ir nugaros smegenų neuronų, o tai apsaugo nuo galimų kūno funkcijų praradimo.
Klinikiniai tyrimai su pelėmis parodė, kad injekcija išgydė esamą būklę, sustabdė ligos progresavimą ir atstatė kai kuriuos motorinius įgūdžius, kurie buvo prarasti.
„BioNtech“ koronaviruso vakcina yra 95 proc. efektyvi, ir tai yra pirmoji mRNR vakcina, kuri kada nors gavo leidimą skiepams, o ne tik atlikti klinikinius bandymus. Gruodžio 2 d. ją patvirtino Vaistų ir sveikatos priežiūros produktų reguliavimo agentūra (MHRA), o gruodžio 8 d. vakcina buvo suteikta pirmajam Didžiosios Britanijos pacientui. Dabar ja kasdien paskiepijami tūkstančiai žmonių.
Vakcinos patvirtinimas vertinamas kaip atspirties taškas imunologijoje. Ekspertai tikisi, kad ši technologija gali išnaikinti ir daugiau ligų.
mRNR yra genetinė medžiaga, natūraliai randama žmogaus organizme. Ją žmogaus ląstelės naudoja pranešimų perdavimui ir nurodymų davimui. Dvigubą DNR spiralę padalinus per pusę, ten esąs molekulinis pakaitalas išsiunčiamas iš branduolio į ląstelių citoplazmą, kad perduotų pranešimą.
Tada kita ląstelės dalis perskaito savo genetinę seką – pranešimą – ir veikia taip, kaip jai yra liepiama, o tai dažnai reiškia konkretaus baltymo pagaminimą. Aprūpinus baltymu, mRNR molekulę sunaikina kita ląstelės dalis. Ši technologija buvo kuriama dešimtmečius, tačiau tik dabar pasiekė tašką, kai ją galima naudoti kaip vakciną.
„BioNTech“ generalinis direktorius, daktaras Uguras Sahinas pritaikė mRNR technologiją išsėtinei sklerozei gydyti. Ši liga atsiranda dėl to, kad paties organizmo imuninė sistema užpuola apsauginį sluoksnį, vadinamą mielino apvalkalu, kuris smegenyse ir nugaros smegenyse supa neuronus.
Riebi medžiaga leidžia elektrinius impulsus perduoti per ląsteles, ir be jos smegenų pranešimai nepasiekia raumenų, kuriems jie siunčiami. Dėl šio impulsų pertraukimo pacientas palaipsniui praranda vis daugiau savo kūno funkcijų, iki kol dėl sunkėjančios būklės ligonis nebegali kvėpuoti.
Dabartiniai gydymo būdai slopina žmogaus imuninę sistemą, kad atitolintų ir sustabdytų mielino apvalkalo degradaciją. Tačiau taip žmogus tampa labiau pažeidžiamas infekcijoms, nes imunitetas negali kovoti su jokiais virusais ar bakterijomis.
Daktaras Sahinas paaiškino, kad vakcina gali suteikti genetinę informaciją, nurodančią sergančiųjų IS imuninei sistemai nepulti baltymų tam, kad nesusidėvėtų mielino apvalkalas. Genetinė medžiaga yra trapi ir injekcijos metu ji turi būti patvariame apsauginiame dėkle, pagamintame iš lipidų, kad būtų užtikrintas ląstelių pasiekimas iki jos suirimo. Koronaviruso vakcina taip pat turi šį apsauginį apvalkalą.
Gydytojo Sahino komanda vakciną suleido pelėms, sergančioms autoimuniniu encefalomielitu – gyvūnų IS, atitinkančią žmonių išsėtinę sklerozę.
„Vakcina užblokavo visus pelių išsėtinės sklerozės klinikinius požymius, tuo tarpu kontroliniai gyvūnai jautė tipiškus ligos simptomus“, – rašoma BioNTech pranešime.
Pelėms, turėjusioms IS simptomų dar prieš gaunant vakciną, pavyzdžiui, uodegos paralyžių, vakcina ne tik sustabdė tolimesnį ligos progresavimą,, bet ir panaikino paralyžių, atstatydama motorines funkcijas.
Visos išvados paskelbtos prestižiniame žurnale „Science“.
