Prieš kreipdamasis į Kanados įstatymų leidėjus, J. Bidenas pasveikino J. Trudeau ant Parlamento kalvos Otavoje ir pasakė savo kolegai, kad „mums pasisekė, kad Kanada yra mūsų šiaurėje ir, nepaisant kartais pasitaikančių nesutarimų, mūsų bendros demokratinės vertybės iš esmės nesiskiria“.
J. Trudeau sakė, kad Kanada „neturi geresnio draugo ir sąjungininko už Jungtines Amerikos Valstijas“ ir padovanojo J. Bidenui šokolado plytelę, kurią pagamino Sirijos pabėgėlių įkurtas prekės ženklas „Peace by Chocolate“.
Tikėtasi, kad darbotvarkėje svarbiausi klausimai bus prekyba, menkos Kanados išlaidos gynybai ir galimos tarptautinės pajėgos neramumų krečiamam Haičiui stabilizuoti.
Tačiau paaiškėjo, kad pasiekta pažanga sprendžiant kitą opų klausimą – pasiektas susitarimas dėl prieglobsčio prašytojų, vykstančių per Jungtines Valstijas į Kanadą, nelegalios migracijos ribojimo.
Pasak JAV ir Kanados žiniasklaidos, Kanada galės grąžinti nelegalius migrantus Roksamo kelio perėjoje Niujorko valstijos ir Kvebeko pasienyje.
Pranešimuose teigiama, kad Kanada mainais sutiko priimti apie 15 000 prieglobsčio prašytojų iš Lotynų Amerikos teisėtais būdais, o tai sumažins spaudimą pietinei JAV sienai. Kanados radijas pranešė, kad susitarimas įsigalios šeštadienį.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre nepatvirtino šios žinios, bet sakė, kad „daugiau apie tai išgirsime iš prezidento ir ministro pirmininko“.
Tikimasi tik nedidelės pažangos, jei apskritai ji bus, sprendžiant įtampą dėl J. Bideno Infliacijos mažinimo įstatymo – tai didžiule programa, kuria siekiama subsidijuoti ir skatinti JAV elektromobilių ir kitų švarios energijos produktų kūrimą.
„Siekiame labiau įtraukti būtent šiuos dalykus“, – žurnalistams sakė aukštas Kanados vyriausybės pareigūnas.
„Norime, kad Šiaurės Amerika būtų konkurencinga visame pasaulyje, kad abi mūsų ekonomikos, kurios jau dabar yra taip integruotos, kur tiek daug įmonių, darbo vietų ir tiekimo grandinių priklauso viena nuo kitos, galėtų konkuruoti su pasauliu ir būtų sėkmingos kartu“, – sakė pareigūnas.
Klausimai dėl NATO ir NORAD išlaidų
Dar vienas klausimas, kuris turėtų būti įtrauktas į darbotvarkę, yra kaimyninių šalių abipusės gynybos paktai – tiek NATO narių, tiek bendros Šiaurės Amerikos oro gynybos sistemos, vadinamos NORAD, finansavimas.
JAV vyriausybė spaudžia Kanadą didinti išlaidas gynybai, kurios 2022 metais sudarė tik 1,33 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Planuojama, kad nuo 2026 metų jos padidės iki 1,59 proc., tačiau tai vis dar gerokai mažiau nei NATO reikalavimas, pagal kurį išlaidos turi sudaryti ne mažiau kaip 2 proc. nuo BVP.
K. Jean-Pierre'as gyrė Kanados indėlį į Vakarų aljansą, padedantį Ukrainai atremti Rusijos invaziją, tačiau dėl biudžeto sakė: „Esu tikra, kad apie tai dar bus kalbama.“
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį sakė, kad J. Bidenas ir J. Trudeau aptars Haičio vadovų prašymus dėl tarptautinių pajėgų, kurios įvestų tvarką skurdžioje Karibų jūros šalyje, kur pareigūnai nesugeba sutramdyti ginkluotų gaujų.
„Humanitarinė padėtis Haityje blogėja, o padėtis vietoje nepagerės be tarptautinių partnerių ginkluotos saugumo pagalbos“, – sakė K. Jean-Pierre ir pridūrė, kad sprendimai dėl tokių pajėgų bus priimami „konsultuojantis su Jungtinėmis Tautomis“.