J. Bidenas kalbėjosi su Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos vadovais, pranešė Baltieji rūmai.
„Vadovai pakartojo remiantys Izraelį ir jo teisę gintis nuo terorizmo bei paragino laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, įskaitant civilių gyventojų apsaugą“, – sakoma Baltųjų rūmų parengtoje diskusijų ataskaitoje.
Joje teigiama, kad lyderiai aptarė savo piliečių, įstrigusių Izraelio ir „Hamas“ kare, ypač esančių Gazos Ruože, situaciją.
Izraelio antskrydžių metu Gazos Ruože žuvo daugybė žmonių, o humanitarinė padėtis anklave stipriai pablogėjo.
„Hamas“ valdomoje teritorijoje jaučiant, kaip daugybė aukšto rango pareigūnų minėjo, katastrofišką būtiniausių reikmių trūkumą, į Gazos Ruožą atvyko dar viena 17 pagalbos sunkvežimių kolona.
Islamistų grupuotė spalio 7 dieną pro smarkiai įtvirtintą sieną prasiveržė į Izraelį ir ten nužudė daugiau kaip 1,4 tūkst. žmonių.
Izraelis atsakė antskrydžiais, per kuriuos Gazos Ruože žuvo daugiau kaip 4,6 tūkst. palestiniečių, daugiausia civilių, skelbia „Hamas“ kontroliuojama Sveikatos apsaugos ministerija.
„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą; ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.
„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.
Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.
Baltųjų rūmų pranešime teigiama, kad Vakarų šalių vadovai išreiškė įsipareigojimą koordinuoti veiksmus siekiant užtikrinti nuolatinę ir saugią prieigą prie maisto, vandens, medicininės priežiūros ir kitos pagalbos, reikalingos humanitariniams poreikiams patenkinti.
Jie taip pat įsipareigojo glaudžiai koordinuoti diplomatinę veiklą, kad „užkirstų kelią konflikto plitimui, išsaugotų stabilumą Artimuosiuose Rytuose ir siektų politinio sprendimo bei ilgalaikės taikos“.
Be J. Bideno, pokalbyje dalyvavo Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo), Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas), pranešė Baltieji rūmai.