JAV žvalgybos tarnybos išleido 150 puslapių ataskaitą, kurioje buvo pateiktos prognozės, kas nutiks pasaulyje per artimiausius kelis dešimtmečius. Ataskaitą „Global Trends“, kuri yra išleidžiama kas ketverius metus, jau septintąjį kartą išleido JAV nacionalinės žvalgybos taryba.
Šiame leidinyje yra nurodoma, kad pandemija tik padidins ekonominę nelygybę, išnaudos valstybių resursus ir padidins nacionalistinių nuotaikų bujojimą, skelbia „Daily Mail“.
Laikotarpio iki 2040-ųjų prognozėje teigiama, kad artimiausius 20 metų žmonių skaičiaus augimas pasaulyje sulėtės, o tai nulems visuomenės senėjimą; sustiprės klimato kaitos požymiai; tarptautiniai santykiai tarp „chaotiškais ir nestabiliais“; augs bado tikimybė.
Milžiniška pandemijos įtaka, kuri jausis dar daugelį metų
Naujoje ataskaitoje didelis dėmesys buvo skirtas pandemijos įtakai, kurią JAV žvalgybininkai vadina „pačiu rimčiausiu, unikaliausiu globaliu sukrėtimu nuo Antrojo pasaulinio karo metų, pasireiškusiu poveikiu žmonių sveikatai, ekonomikai, politikai ir saugumui, kuris jausis dar daugelį metų“. Anot ataskaitos autorių, COVID-19 išjudino ankstesnius įsitikinimus dėl tvarumo ir adaptacijos, bei suformavo naują neapibrėžtumą ekonomikoje, valdyme, geopolitikoje ir technologijose.
Šiame dokumente yra pateikiama priežasčių nerimauti dėl praktiškai visų gyvenimo sričių. Pavyzdžiui, jame yra perspėjama, kad klimato kaitos sukelti pokyčiai gali dar labiau paaitrinti skurdžiųjų šalių maisto trūkumo problemą ir paspartinti globalią migraciją. Jame taip pat teigiama, kad, nors per pastarąjį dešimtmetį ir pagerėjo sveikatos apsaugos bei švietimo sričių veiklą, tačiau esamą progresą bus sunku išlaikyti dėl negatyvių pandemijos išprovokuotų faktorių, visuomenės senėjimo ir potencialiai sulėtėsiančio pasaulinės ekonomikos augimo.
Ataskaitoje pažymima, kad pasiekimai technologijų srityje gali padėti išspręsti problemas, įskaitant klimato kaitą ar ligas, tačiau taip pat gali išprovokuoti ir naują įtampą. Valstybiniai ir nevalstybiniai konkurentai varžysis tarpusavyje dėl lyderystės ir dominavimo mokslo bei technologijų srityse, keliant riziką tuo pačiu suformuoti potencialiai neigiamą efektą ir neigiamas pasekmes ekonomikai, kariniam ir socialiniam saugumui.
Demografija ir naujos kartos technologijos
Amerikiečiai itin daug dėmesio skiria demografijai, kuri taps pagrindiniu pokyčių pasaulyje faktoriumi: senstančios visuomenės Kinijoje, Japonijoje, Vakarų Europoje ir Pietų Azijoje gali sulėtinti ekonominį augimą. Priešingai, Lotynų Amerikos, Azijos ir Artimųjų Rytų šalyse yra jau žmonių, kurie galės vystyti savo ekonomiką, jeigu bus geriau valdoma švietimo sistema ir infrastruktūra.
Lygiai taip pat stipriai pasaulį veiks spaudimas dėl klimato kaitos poveikio – audros ir uraganai, potvyniai, anomalus karštis – tai taip pat gali sustiprinti ir migracijos tėkmę, o migrantų srautus bus sunkiau integruoti.
Naujųjų technologijų, dirbtinio intelekto ir daiktų interneto atradimai sukurs naujas galimybes – išsivysčiusios pramonės šalys galės geriau kompensuoti visuomenės senėjimą, jeigu laiku susipras, kaip šias technologijas įdarbinti. Tačiau tai tuo pačiu padidins nelygybę visuomenėje: atsiras daug darbo vietų, reikalaujančių naujų įgūdžių ir, daugiau gebėjimų prisitaikyti, keičiant tradicines veiklas.
Problema čia įžvelgiama tame, kad jokio pereinamo proceso šioms transformacijoms nebus, todėl, natūralu, dalis žmonių tiesiog nespės prisitaikyti. Žmonės dėl to vis labiau praras pasitikėjimą savo politikais, o nepasitenkinimą kurstys protestai, pakertantys demokratijos funkcionavimą.
Ankstesnėje, 2017-ųjų ataskaitoje, buvo perspėjama, kad 20-ųjų pradžioje gali ištikti globali pandemija, kurios metu teks imtis judėjimo ribojimų, kad liga mažiau plistų. JAV žvalgybininkai, panašu, numatė 2019-ųjų paskutinėmis dienomis kilusią COVID-19 pandemiją, kuri nusinešė beveik 3 milijonus gyvybių visame pasaulyje.