Lemiamas veiksnys? Pusės intensyviosios terapijos (ICU) lovų reikia koronavirusu sergantiems pacientams, rašo politico.eu.
Belgijos sveikatos priežiūros darbuotojams, dirbantiems priešakinėse fronto linijose, ketvirtoji koronaviruso pandemijos banga yra „išgyvenimo išbandymas“, sakė Janas Poelaertas, „UZ Briussel“ intensyviosios terapijos skyriaus vadovas.
Belgijoje nuo koronaviruso jau mirė daugiau nei 27 tūkst. žmonių. Nacionalinis konsultacinis komitetas, atsakingas už pandemijos valdymą, gruodžio 3 d. įsakė mokykloms anksti baigti pamokas prieš šventes ir apribojo didelius socialinius susibūrimus po to, kai Belgijos ligoninės, perpildytos COVID-19 pacientų, laikinai sustabdė neskubią priežiūrą. Gruodžio 9 d. Belgijos intensyviosios terapijos skyriuje buvo 827 COVID-19 sergantys pacientai (rugsėjo 1 d. buvo 193).
Ligoninėje šis rytinis sprendimas yra sudėtingas. Laisvos intensyviosios terapijos skyriaus lovos bet kuriuo metu gali prireikti esant kritinėms situacijoms, tokioms kaip kraujavimas iš smegenų, gyvybei pavojingos bakterinės infekcijos ar ūminės širdies ligos. Dėl to pacientai, kuriems reikalingos skubios procedūros, pavyzdžiui, širdies vožtuvo keitimas, po kurio jiems prireiks intensyviosios terapijos skyriaus lovos, atsiduria nežinioje, o gydytojai turi „susiderėti“ dėl jų poreikių skubos ir kitų pacientų poreikių. Vėžio operacijos didžiąja dalimi gali vykti taip, kaip planuota.
„Pacientams tai didžiulė nelaimė, – sakė J. Poelaertas, pažymėdamas, kad operacijos ir procedūros kartais atidedamos tris kartus. – Tai sukelia pyktį ir liūdesį“.
Ligoninę teko šiek tiek pertvarkyti. Kai kurios operacinės buvo uždarytos, jų slaugytojai perskirstyti į intensyviosios terapijos skyrių. Jie padidino suaugusiųjų lovų skaičių nuo 24 iki 36, paversdami kitus specializuotus skyrius į intensyviosios terapijos.
„Tai sunku“, – apie šią ketvirtąją bangą sakė koronaviruso intensyviosios terapijos skyriuje dirbantis slaugytojas Ronny Hertleeris. 36 metų slaugytojas rūpinasi kai kuriais labiausiai sergančiais pacientais, kurių širdis ir plaučiai yra taip nusilpę dėl viruso, kad jiems reikia ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos (EKMO). Aparatas prideda deguonies ir išvalo anglies dioksidą iš jų kraujo, po to grąžina jį atgal į jų kūną sušildytą, o kraujas teka plastikiniais vamzdeliais.
Jo 13 valandų pamainos yra sužymėtos kas dvi valandas 45 minučių trukmės pacientų ir visų vaistų bei mašinų, padedančių jiems gyventi, įvertinimu. Du kartus per pamainą jis apverčia pacientus, kurie guli ant pilvo arba nugaros, kad padėtų jų plaučiams. „Aš daug prakaituoju“, – sakė jis.
Nors 76 procentai žmonių Belgijoje yra pilnai paskiepyti, maždaug 75 procentai pacientų, gulinčių intensyviosios terapijos skyriuose, nėra. Prieš prireikiant uždėti ventiliatorių, kai kurie iš jų pasidalija su R. Hertleeriu nuogąstavimu, kad skiepas gali turėti įtakos jų vaisingumui, o kiti prisipažįsta, kad netiki vakcina. Kai kurie apgailestauja, kad nepasiskiepijo.
„Tu negali gyventi varomas adrenalino“
R. Hertleeris išsekęs. Ligoninė pastarąsias dvi vasaras dirbo visu pajėgumu, tarp koronaviruso bangų, kad suteiktų kitomis ligomis sergantiesiems atidėtą priežiūrą. Tik pasivijus kitus darbus, prasidėjo ketvirtoji banga. „Negali gyventi varomas adrenalino 20 mėnesių“, – teigė Marcas Noppenas, „UZ Brussel“ vykdomasis direktorius, kurio pagrindinis rūpestis yra „bendradarbių ištvermė ir atsparumas“.
Kad padėtų darbuotojams, kai jie „pavargę ar pervargę“, jie sugrąžino psichologus, psichiatrus ir traumų specialistus ir įkūrė juos ligoninės gyvūnų terapijos centre, pavadintame „Villa Resilience“, kur dresuotos katės ir šunys taip pat suteikia psichologinę pagalbą.
Tačiau M. Noppenas aiškiai pasakė, kad taip neturėjo būti. „Matėme, kad taip bus“, – teigė jis apie ketvirtąją bangą. Jis kritiškai vertina „per vėlai“ priimtus sprendimus, turėdamas omenyje gruodžio 3 d. įvestas priemones, kurios apima kaukių dėvėjimą vyresniems nei 6 metų vaikams, ankstyvą mokyklų uždarymą prieš šventes ir viešų renginių uždarose patalpose apribojimus.
„Mes žinome, kaip viskas vyksta“, – sakė M. Noppenas apie ligoninės procedūras, skirtas pagerinti COVID-19 sergančių pacientų priežiūrą. Tačiau susipažinimas su dominuojančia delta atmaina gali būti trumpalaikis, atsiradus stipriai mutavusiam omikron variantui. Užsikrėtimų omikron atmaina ir toliau daugėja visoje Europoje, o Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) perspėjo, kad per kelis mėnesius jis gali išstumti delta atmainą iš dominuojančios atmainos pozicijos.
Tyrėjai tiria atmainos gebėjimą apeiti imunitetą, kurį sukuria vakcinos, o ankstyvieji tyrimai rodo, kad revakcinacija gali suteikti tam tikrą apsaugą. Lieka neaišku, ar reikia modifikuotų vakcinų, skirtų omikron atmainai įveikti. Jei taip, Europos vaistų agentūra (EMA) pranešė, kad leidimas jas naudoti gali būti suteiktas iki kitų metų pavasario.
Delta atmaina pasinaudojo nepakankamai vakcinuota Belgija ir silpnėjančiu jos gyventojų imunitetu, sakė Yves‘as Van Laethemas, infekcinių ligų gydytojas ir Belgijos nacionalinio COVID-19 krizių centro atstovas.
Vakcinacijos rodikliai skiriasi priklausomai nuo Belgijos regiono: nuo 93 procentų visų suaugusiųjų, paskiepytų Flandrijoje, iki 71 procento suaugusiųjų Briuselyje. Revakcinacija vykdoma visoje šalyje – iki šiol sušvirkšta beveik 2,5 mln. sustiprinančiųjų dozių.
Praėjusį mėnesį EMA rekomendavo „BioNTech/Pfizer“ vakciną patvirtinti vaikams nuo 5 iki 11 metų. Sveikatos apsaugos ministras Frankas Vandenbroucke'as gruodžio 3 d. žurnalistams sakė
pasirašęs susitarimą dėl 336 000 vakcinos dozių vaikams pristatymo iki mėnesio pabaigos. Jos bus prieinamos, kai tik bus patvirtintos šiai amžiaus grupei Belgijoje.
Personalo įtampa
Anksčiau šį mėnesį Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen pareiškė, kad būtų tikslinga aptarti privalomą vakcinaciją Europoje, pabrėždama, kad tai yra kiekvienos valstybės narės sprendimas. Antradienį tūkstančiai žmonių žygiavo Briuselio gatvėmis protestuodami prieš siūlomus teisės aktus, pagal kuriuos būtų reikalaujama, kad nepasiskiepiję sveikatos priežiūros darbuotojai Belgijoje būtų paskiepyti iki balandžio 1 d., nes kitaip jiems grėstų darbo netekimas. Įstatymo projektas bus pateiktas parlamentui sausį, sakė France Dammel, F. Vandenbroucke‘o atstovė spaudai.
Atstovai iš dviejų sąjungų, tarp kurių yra sveikatos priežiūros darbuotojų, prieštaraujančių įstatymo projektui, teigė, kad didžioji dauguma pasisako už vakcinaciją, tačiau privalomumas padidintų ir taip egzistuojantį darbuotojų trūkumą visoje Belgijoje. Jie pridūrė, kad jei vyriausybės pozicija yra tokia, kad vakcinacija yra svarbi, tai ji turėtų būti privaloma visiems Belgijoje. Maždaug 10 procentų sveikatos priežiūros darbuotojų Belgijoje dar nėra pasiskiepiję.
Pasak F. Dammel, dėl darbuotojų trūkumo Belgijoje jau buvo uždarytos 158 iš 2000 intensyviosios terapijos skyrių lovų. „UZ Brussel“ ligoninės, kur 98 procentai sveikatos priežiūros darbuotojų yra paskiepyti nuo koronaviruso, generalinis direktorius M. Noppenas teigė, kad „jei rastume 50 slaugytojų, jos galėtų pradėti dirbti rytoj“. Jis pridūrė, kad padėtis slaugos namuose ir kitose ligoninėse yra dar baisesnė.
Ši seisminė priėmimo į intensyviosios terapijos skyrius banga nebus pabaiga. Bendrosios praktikos gydytojai jau ruošiasi galimoms pasekmėms, nerimauja dėl to, kad iš naujo teks išgyventi dvigubą smūgį, kai pacientai atvyks į perpildytas ligonines vėlesnėse savo ligos stadijose, aiškina Christophe'as Barbutas, Bendrosios praktikos gydytojų kolegijos prezidentas.
Tačiau kol kas J. Poelaertas ir chirurgijos planavimo komanda ir toliau rinksis 7 val. ryto ir spręs, kas gaus kitą intensyviosios terapijos skyriaus lovą.
J. Poelaertas turi vieną žodį, apibūdinantį jo dvasios būseną šiuo metu. Tai olandiškas žodis moedeloos, kuris reiškia nusivylimą. Jo teigimu, tai yra blogiau už beviltiškumą.
„Ateis ir penktoji banga, – sakė jis. – Tikrai.“
