Kaip rašo „The Economist“, sausį Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai paskelbė, kad palei sieną su Rusija ir Baltarusija statys virtinę „prieštankinių gynybinių įrenginių“, bendrai vadinamų Baltijos gynybine linija.
„Įtvirtinimo priemonės istorijoje vaidino svarbų vaidmenį mūsų regiono karuose“, – leidiniui sakė Estijos gynybos pareigūnė Susan Lillevali, nurodydama Sovietų Sąjungos ir Suomijos karo pavyzdį.
„Mes taip pat analizavome Rusijos karą Ukrainoje, – pridūrė pulkininkas leitenantas Kaido Tiitus, Estijos gynybos lygos, savanorių organizacijos, vadas. – Pagrindinė pamoka – turime rasti būdą, kaip sustabdyti Rusijos šarvuočių judėjimą“.
Nepatikėjo Putino pažadu
Kaip rašo „The Economist“, Baltijos šalys nepatikėjo Vladimiro Putino pažadu, duotu per interviu JAV laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui. Pokalbyje jis sakė, kad neketina įsiveržti į Baltijos šalis, Lenkiją ar kur nors kitur už Ukrainos ribų.
Estijos pareigūnai apskaičiavo, kad jų pasienio ruože reikės maždaug 600 betoninių bunkerių, kurių kiekvienas būtų 35 kvadratinių metrų ploto ir galėtų atlaikyti didelio sviedinio smūgį.
Šiuo metu kuriami bunkerių prototipai, o jų statyba turėtų prasidėti kitais metais ir kainuoti apie 60 mln. eurų. Tikslas – ne sukurti neįveikiamą tvirtovę, o sulėtinti užpuolikus, juos nualinti ir laimėti laiko pastiprinimui.
Jei Latvija ir Lietuva statytų panašaus tankio bunkerius, joms reikėtų atitinkamai 1 116 bunkerių ir 2 758 bunkerių, skaičiuoja Leideno universiteto Nyderlanduose ekspertas Lukas Milevskis.
