Mikalajui Kazlovui, Jungtinės piliečių partijos (JPP) pirmininkui, buvo skirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė dėl kaltinimų organizavus viešąją tvarką pažeidžiančias akcijas.
Jis buvo suimtas tuo metu, kai režimas ėmėsi griežto susidorojimo su opozicija po šalį apėmusių masinių demonstracijų. Protestai vyko po 2020 metų prezidento rinkimų, dėl kurių ginčijamų rezultatų Aliaksandras Lukašenka šeštą kadenciją liko valdžioje.
Daug žymių opozicijos veikėjų per susidorojimą buvo įkalinti, o kiti pabėgo iš šalies, įskaitant Sviatlaną Cichanouskają, kuri rinkimuose buvo pagrindinė A. Lukašenkos varžovė.
Praėjus metams po M. Kazlovo suėmimo, Baltarusijos Aukščiausiasis Teismas uždraudė Jungtinę piliečių partiją.
Liepos pradžioje A. Lukašenka paskelbė amnestiją kai kuriems sunkiai sergantiems politiniams kaliniams ir iki šiol 19 jų buvo paleisti į laisvę.
Tačiau, „Viasna“ duomenimis, įkalinti dar 1377 asmenys. Tarp kalinių yra teisių gynimo grupės įkūrėjas, Nobelio taikos premijos laureatas Alesis Bialiackis.
Aktyvistai teigia, kad valdžia kalėjimuose yra sukūrusi kankinimams prilygstančias sąlygas: be kita ko, politiniams kaliniams nesuteikiama medicininė priežiūra, jie negali būti perkeliami ir susitikti su advokatais bei giminaičiais.
Baltarusijos analitikai spėja, kad A. Lukašenkos sprendimas išlaisvinti sergančius politinius kalinius rodo, kad jis galbūt bando pagerinti santykius su Vakarais prieš tai, kai kitąmet vėl sieks perrinkimo.
Neseniai jis taip pat panaikino vizos reikalavimus Europos Sąjungos piliečiams, atvykstantiems geležinkeliu ir keliais.
