„Baltarusija yra priversta imtis atsakomųjų veiksmų, kad sustiprintų savo pačios saugumą ir gynybinius pajėgumus“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Jame priduriama, kad Minskas patiria beprecedentį JAV ir jų sąjungininkių politinį ir ekonominį spaudimą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savaitgalį paskelbė planus dislokuoti taktinių branduolinių ginklų Maskvos sąjungininkėje Baltarusijoje, taip išprovokuodamas Vakarų pasmerkimą.
Baltarusija teigė, kad ji nekontroliuos šių ginklų, o jų dislokavimas „niekaip neprieštarauja“ Branduolinio ginklo neplatinimo sutarčiai.
Baltarusija pernai leido Rusijai naudoti savo teritoriją puolimui Ukrainoje pradėti.
Nuo to laiko abi šalys rengia karines pratybas Baltarusijos teritorijoje, sustiprino savo kariuomenių bendradarbiavimą.
„Baltarusijos ir Rusijos karinis bendradarbiavimas vyksta griežtai laikantis tarptautinės teisės“, – teigė Užsienio reikalų ministerija.
V. Putino planai dislokuoti branduolinius ginklus prie Europos Sąjungos slenksčio paskatino raginimus imtis naujų sankcijų prieš Maskvą.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą didėjant branduolinio karo baimei, ekspertai mano, kad bet koks Maskvos smūgis greičiausiai būtų susijęs su nedideliais „taktiniais“, mūšio laukui skitais ginklais, o ne strateginiais didelės galios tolimojo nuotolio branduoliniais ginklais.
Autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka Baltarusiją valdo nuo 1994 metų. Vakarai Minskui taiko sankcijas dėl susidorojimo su politine opozicija ir leidimo Rusijos pajėgoms naudotis Baltarusijos teritorija kaip tramplinu puolant Ukrainą.