Referendumu priimtos Konstitucijos pataisos taip pat leis autoritariniam šalies lyderiui Aleksandrui Lukašenkai likti valdžioje iki 2035 metų.
Plebiscitas vyko Baltarusijos kaimynei Ukrainai bandant atremti Rusijos pajėgų didelio masto puolimą. Planuojama, kad Maskvos ir Kijevo delegacijos susitiks derybų Baltarusijos pasienyje.
Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Iharas Karpenka pranešė, kad 65,16 proc. referendume dalyvavusių baltarusių pritarė Konstitucijos pataisoms, prieš balsavo 10,07 proc. rinkėjų.
Pasak I. Karpenkos, rinkėjų aktyvumas sudarė 78,63 procento.
Kad referendumas būtų pripažintas įvykusiu, jame savo balsus turėjo atiduoti daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Pataisoms priimti reikėjo, kad už jas nubalsuotų bent 50 proc. plebiscite dalyvavusių baltarusių.
Nuo 1994 metų valdžioje esantis A. Lukašenka pažadėjo surengti referendumą dėl konstitucinių reformų po istorinių protestų dėl jo ginčytino perrinkimo 2020 metų rugpjūtį vykusiuose prezidento rinkimuose. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais.
Inicijuodamas konstitucines reformas 67 metų A. Lukašenka pasekė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pavyzdžiu. Rusijoje 2020 metais vykęs plebiscitas dėl Konstitucijos pataisų atvėrė kelią V. Putinui likti valdžioje iki 2036 metų.
Priimtos pataisos taip pat suteikia buvusiems lyderiams imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo už nusikaltimus, padarytus per jų kadencijas.
Rusija yra pagrindinė Baltarusijos sąjungininkė. Prieš kelias savaites ji dislokavo Baltarusijoje tūkstančius karių, dalyvavusių didelėse bendrose pratybose. Minskas tvirtino, kad šios pajėgos paliks šalį pratyboms pasibaigus – vasario 20-ąją, bet vėliau paskelbė, kad jos paliekamos neribotam laikui.
Ketvirtadienį Rusijai pradėjus didelio masto puolimą prieš Ukrainą, Baltarusijoje dislokuoti daliniai įsiveržė į Ukrainos šiaurinę dalį ir pradėjo judėti sostinės link.
1991 metais subyrėjus SSRS Baltarusija paveldėjo kažkiek sovietinių branduolinių kovinių galvučių, kurias perdavė Rusijai, nurodo Vašingtone įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Nuclear Threat Initiative“.
A. Lukašenka apie planuojamas konstitucines reformas paskelbė po beprecedenčių protestų bangos, išprovokuotos jo ginčytino perrinkimo šeštai kadencijai.
Minsko režimas ėmėsi ėmėsi brutalių priemonių protestų judėjimui nuslopinti. Buvo sulaikyta tūkstančiai žmonių, keli protestuotojai žuvo, o visi pagrindiniai A. Lukašenkos oponentai buvo įkalinti ar priversti pasitraukti į užsienį.
Sekmadienį priimtos pataisos numato nustatyti anksčiau A. Lukašenkos panaikintą dviejų penkerių metų prezidento kadencijų limitą, tačiau tokia tvarka būtų taikoma tik kitam išrinktam prezidentui.
Jei A. Lukašenka 2025-aisiais sieks perrinkimo, jis galėtų likti valdžioje dar dešimčiai metų.
Po A. Lukašenkos perrinkimo 2020 metais į Lietuvą pasitraukusios Sviatlanos Cichanouskajos, kurią Vakarai laiko tikrąja rinkimų nugalėtoja, biuras pasmerkė referendumą.
Anot S. Cichanouskajos atstovų, nuo 2020 metų rinkimų vykdomas brutalus nepritariančių balsų slopinimas užkirto kelią bet kokioms realioms diskusijoms apie siūlomus pakeitimus.
