„Ukrainska Pravda“, cituodama šaltinį, rašo, kad V. Zalužnas savo ruožtu kreipėsi į JAV gynybos departamento vadovą Lloydą Austiną tuo metu, kai šis viešėjo Kyjive.
„L. Austinui buvo pasakyta, kad yra reikalingi 17 mln. šaudmenų. Jis, švelniai tariant, nustebo, nes visas pasaulis negalėtų surinkti tokio skaičiaus šaudmenų“, – žurnalistams kalbėjo aukštas gynybos pajėgų pareigūnas.
Pasak šaltinio, V. Zalužnas taip pat „skundėsi“ dėl pernelyg didelio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos atstovų kišimosi.
„L. Austinas vėliau mums teigė, kad V. Zalužnas skundėsi, kaip jie [V. Zelenskio kanceliarijos atstovai] jam trukdo. <...> Aišku, kad apie tokius pokalbius sužinojo ir prezidentas [V. Zelenskis]. O tai nesuteikia pasitikėjimo“, – teigė šaltinis.
Baltieji rūmai: nesusitarus dėl naujų lėšų Ukrainai, Kyjivo pajėgos bus parklupdytos
Baltųjų rūmų biudžeto vadovė pirmadienį perspėjo JAV Kongresą, kad iki metų pabaigos nesusitarus dėl naujų lėšų Ukrainai, Kyjivo pajėgos bus pakirstos mūšio lauke.
Laiške Atstovų Rūmų pirmininkui Valdymo ir biudžeto biuro direktorė Shalanda Young teigė, kad laikas Ukrainos kovai su Rusijos invazija paremti sparčiai senka.
„Noriu aiškiai pasakyti: jei Kongresas nesiims veiksmų, iki metų pabaigos pritrūksime lėšų nupirkti daugiau ginklų ir įrangos Ukrainai“, – rašė Sh. Young.
„Nutraukus JAV ginklų ir įrangos tiekimą, Ukraina mūšio lauke bus parklupdyta“, – pridūrė ji.
Spalį JAV prezidentas Joe Bidenas paprašė Kongreso patvirtinti 106 mlrd. dolerių (97,4 mlrd. eurų) vertės saugumo finansavimo paketą, įskaitant paramą Ukrainai ir Izraelio karui su islamistų grupuote „Hamas“.
Tačiau Kongresas jau kelis mėnesius paralyžiuotas respublikonų nesutarimų, o griežtosios linijos dešiniųjų pažiūrų įstatymų leidėjai ypač priešinasi bet kokiai tolesnei pagalbai Kyjivui.
Naujasis respublikonų Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas, mažai žinomas buvusio prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkas, pareigas pradėjo eiti spalį, kai jo pirmtakas Kevinas McCarthy buvo nušalintas per savo partijos dešiniojo sparno perversmą.
Vadovaujant M. Johnsonui, Kongresas vos išvengė chaotiško vyriausybės uždarymo per Padėkos dienos šventes lapkritį, tačiau susitarime, kuris leido išlaikyti funkcijas iki sausio vidurio, nebuvo numatyta pagalba svarbioms Amerikos sąjungininkėms.
„Baigiasi pinigai – ir beveik nebėra laiko“
Griežtai suformuluotame Baltųjų rūmų biudžeto direktorės laiške teigiama, kad tuo metu jau bus per vėlu ir lėšos Ukrainai jau bus pasibaigusios.
„Nėra jokio stebuklingo lėšų puodo, kuris leistų sulaukti šio momento. Mums baigiasi pinigai – ir beveik nebėra laiko“, – rašė Sh. Young.
Pasak jos, nesusitarus dėl didesnio finansavimo, kyla pavojus ne tik iki šiol pasiektiems Ukrainos laimėjimams, bet ir didėja Rusijos karinių pergalių tikimybė.
„Tai nėra kitų metų problema. Laikas padėti demokratiškai Ukrainai kovoti su Rusijos agresija yra dabar. Atėjo laikas Kongresui imtis veiksmų“, – rašė ji.
Ukraina desperatiškai siekia gauti daugiau užsienio pagalbos, Rusijos pajėgoms suintensyvinus puolimą rytuose po to, kai atlaikė Kyjivo kontrpuolimą.
Fronto linija pastaruosius vienus metus iš esmės nesikeičia, nepaisant to, kad šią vasarą Ukrainos pajėgos, pasitelkusios Vakarų karinę techniką, ėmėsi didžiulių pastangų atkovoti užgrobtas teritorijas.
Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir „Hamas“ sulygindamas kaip jėgas, siekiančias sunaikinti kaimynines demokratijas, J. Bidenas siekia apjungti Ukrainai ir Izraeliui skirtą paramą – atitinkamai 61 ir 14 mlrd. dolerių (56,1 ir 12,9 mlrd. eurų) – į pagalbos paketą, kurio Kongrese paprašė spalį.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Jungtinės Valstijos Kyjivui jau suteikė 40 mlrd. dolerių (36,8 mlrd. eurų) karinės pagalbos.
Ukrainos klausimas taip pat gali pakenkti J. Bideno perrinkimo galimybėms, demokratų prezidentui siekiant antrosios kadencijos. Apklausos rodo, kad vis daugiau rinkėjų mano, jog Jungtinės Valstijos per daug padeda Kyjivui.
