Pasak trijų su juo bendravusių asmenų, pastaruosius trejus metus vyras daug laiko praleido Kyjive, stumdamas pusiau nevykusį planą verbuoti karius iš karo nuniokotų Afganistano, Irako ir Sirijos šalių Ukrainai.
Siūlė užverbuotų vyrų
„Turiu 40 ar 50 vyrų, kurie sėdi ir laukia logiškos vietos kariauti“, – rašė jis žinutėje vienam iš žmonių Ukrainoje 2022 m. liepos pradžioje.
„Baigta kasti tranšėjas ukrainiečiams“, – pridūrė jis.
Anot „Time“, pagalbos siūlymas buvo atmestas, kaip ir daugelis R. Routho bandymų spręsti žmonių trūkumo Ukrainos ginkluotosiose pajėgose problemą. Interviu žiniasklaidai dar gerokai prieš pasikėsinimą į D. Trumpą jis atvirai kalbėjo apie savo verbavimo pastangas Ukrainoje.
Jo privačios žinutės, kurios anksčiau nebuvo viešai skelbtos, rašytos nuo 2022 m. vasaros iki 2023 m. rudens. Jose pateikiami karių, kuriuos R. Routhas teigė užverbavęs, sąrašai.
„Jokio verbavimo iš Sirijos ar Irako! Aš jums tai sakiau anksčiau“, – atsakydamas į R. Routho pagalbos pasiūlymus 2022 m. lapkritį rašė Ukrainos tarptautinio legiono pareigūnas. „Šios šalys yra uždraustos, ir tam yra rimta priežastis“, – rašė jis.
„O kaip dėl Afganistano????“ – į tą žinutę atrašė R. Routhas. Vienas iš jo pažįstamų Ukrainoje sako, kad R. Routhui vis dėlto šiek tiek pavyko užverbuoti kovotojų į Tarptautinio legiono padalinį – karines pajėgas, kurias Ukraina sukūrė invazijos pradžioje, kad pritrauktų savanorių iš viso pasaulio. Tačiau 2-ojo tarptautinio legiono vadas pulkininkas Ruslanas Mirošničenka neigė, kad kada nors priėmė kokią nors R. Routho pagalbą.
„Jo veiksmai ir požiūris labai dažnai neatitiko oficialios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų politikos dėl verbavimo į tarptautinius legionus“, – „Time“ sakė R. Mirošničenka.
Dažnai lankydavosi Ukrainoje
Kyjive R. Routhą pažinoję žmonės sako, kad jis dažnai ir ekscentriškai lankydavosi Ukrainos sostinės centre ir tarp miesto užsienio karių savanorių bendruomenės. Vienas iš žmonių sako, kad R. Routhas Kyjive buvo „iš esmės benamis“ ir kartais apsistodavo Ukrainos karinių dalinių bazėse ar kareivinėse, kur leisdavo jam pernakvoti.
Pulkininkas R. Mirošničenka pasakojo, kad vieną 2022 m. pavasario dieną Kyjivo Nepriklausomybės aikštėje susidūrė su R. Routhu. Jis „mojavo Amerikos vėliava, šypsojosi, džiūgavo“ ir užmezgė pokalbį su R. Mirošničenka, matyt, dėl to, kad karininkas vilkėjo karinę uniformą.
Kai R. Routhas išsakė savo idėjas dėl verbavimo, karininkas sako jį paraginęs eiti oficialiais kariniais kanalais, o ne „improvizuoti schemas“, kaip užpildyti Ukrainos kariuomenės gretas.
„Tomis dienomis jis nebuvo susijęs su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis“, – sako R. Mirošničenka.
„Šis asmuo savanoriškai, 2022 m. pavasarį, bandė verbuoti užsieniečius į kai kuriuos karinius dalinius. Galbūt jam iš dalies pavyko tai padaryti. Tačiau jis neturėjo jokių įgaliojimų tai daryti. Jis tai darė pats. Ir jo metodai dažnai neatitiko oficialios Ukrainos karinės politikos“, – aiškina jis.
Praėjus pusantrų metų R. Routhas vis dar bandė pasiekti aukštus Ukrainos pareigūnus ir užsitikrinti jų paramą savo verbavimo strategijai. Iki to laiko jo pokalbių su kai kuriais verbuotojais ir Tarptautinio legiono karininkais tonas tapo vis labiau įtemptas, net priešiškas.
Vienoje 2023 m. lapkričio pradžios žinutėje R. Routhas teigia, kad JAV Slaptoji tarnyba – ta pati agentūra, kuri sekmadienį jį suėmė – galėtų padėti patikrinti karių, kuriuos jis norėjo užverbuoti iš Afganistano ir kitų šalių, karinius dokumentus.
Trumpas: šaudoma tik į svarbius prezidentus
Respublikonų kandidatas į JAV prezidento postą D. Trumpas surengė pirmąjį rinkimų kampanijos pasirodymą po spėjamo pasikėsinimo. Kalboje Flinto mieste Mičigano valstijoje jis susiejo sekmadienio incidentą savo golfo aikštyne ir savo reikalavimą dėl didelių muitų automobilių importui iš Meksikos ir Kinijos. „Ir tada stebitės, kodėl į mane šaudoma?“ – sakė jis, pridurdamas: „Šaudoma tik į svarbius prezidentus“.
D. Trumpas pateikė save kaip JAV automobilių pramonės gynėją. Jei jis nelaimės lapkričio 5 d. vyksiančių rinkimų, „automobilių pramonėje nebebus darbo vietų“, kalbėjo 78-erių respublikonas. Flintas kadais buvo centrinė sektoriaus šaka, kol daugelis gamyklų buvo priverstos užsidaryti.
Demokratų kandidatė Kamala Harris antradienį telefonu kalbėjosi su savo priešininku rinkimuose D. Trumpu ir išreiškė palengvėjimą dėl didesnių padarinių neturėjusio spėjamo pasikėsinimo. K. Harris ir D. Trumpo pokalbis telefonu buvo „nuoširdus ir trumpas“, pareiškė Baltieji rūmai.
K. Harris per renginį Pensilvanijoje antradienį teigė norėjusi išgirsti, ar D. Trumpas gerai jaučiasi. „Pasakiau jam, ką esu pasakiusi viešai: mūsų šalyje nėra vietos politiniam smurtui“, – kalbėjo ji Nacionalinės juodaodžių žurnalistų asociacijos (NABJ) renginyje.
Mičiganas ir Pensilvanija yra vadinamosios svyruojančios valstijos, kuriose per rinkimus lapkritį prognozuojama itin atkakli kova. Po spėjamo pasikėsinimo D. Trumpas apkaltino K. Harris ir prezidentą Joe Bideną savo retorika kurstant smurtą prieš jį.
J. Bidenas ir K. Harris jau sekmadienį išreiškė palengvėjimą, kad D. Trumpas per incidentą nenukentėjo.
D. Trumpas sekmadienį su draugais savo golfo klube Vest Palm Byče Floridos valstijoje žaidė golfą, kai vienas slaptosios tarnybos agentas pastebėjo iš krūmų, kuriais apsodinta tvora, kyšantį ginklo vamzdį. Tada agentas, policijos duomenimis, iš karto atidengė ugnį. Už kelių šimtų metrų nuo D. Trumpo buvęs įtariamasis šūvių nepaleido. Jis spruko automobiliu, tačiau netrukus buvo sulaikytas greitkelyje. Tyrėjai įtaria pasikėsinimą nužudyti.
