Asmuo vis dar toli gražu nėra visiškai budrus, tačiau jo atvejis rodo, kad sąmonę galima atkurti po daug ilgesnio laiko, nei manyta anksčiau.
Nervas klajoklis (vagus nerve) sujungia smegenis su žarnynu ir kitomis kūno dalimis. Įrodyta, kad stimuliavimas kartais teikia naudos žmonėms, sergantiems depresija ar epilepsija. Taip pat žinoma, kad nervas klajoklis vaidina svarbų vaidmenį pabudimui iš miego ir mūsų budrumui. Dr. Angela Sirigu svarstė, ar nervas klajoklis ir jo stimuliavimas galėtų vaidinti svarbų vaidmenį atgaivinant pacientų, kurie yra vegetacinėje būsenoje, sąmonę.
Kuo ilgiau žmogus yra vegetacinėje būsenoje, tuo mažesnė tikimybė atgauti sąmonę, ypač savo noru. Siekdama įsitikinti, kad bet kokie atsakymai buvo jų intervencijos rezultatas, A. Sirigu ieškojo paciento, kuris išbuvo vegetacinėje būsenoje ilgiausiai be pagerėjimo. Pasirinktas asmuo pateko į autoavariją būdamas 20 metų, o 15 metų niekaip neatgavo sąmonės.
Praėjus mėnesiui po klajojančio nervo stimuliacijos maždaug miliampo srove, vyras paprašytas galėjo pasukti galvą. Jo akys pradėjo sekti judantį objektą, ir jis ilgiau išliko budrus, kai jam buvo skaitoma. Jis taip pat spontaniškai atmerkdavo akis, kai kieno nors galva greitai priartėdavo prie jo veido.
A. Sirigu akademiniame žurnale „Curren Biology“ rašė, kad elektroencefalograma (EEG) taip pat parodė padidėjusį smegenų aktyvumą, įskaitant teta (smegenų) bangas, naudojamas sąmonės būsenų skirtumams apibrėžti. Nustatyta, kad metabolinė veikla padidėjo žievėje ir požievyje, o tai rodo, kad smegenų ląstelėms reikia daugiau „degalų“.
Šie tyrimai paskatino gydytojus pagerinti paciento būklę nuo nereagavimo į „minimalų sąmoningumą“, o A. Sirigu pareiškime padarė išvadą: „Smegenų plastiškumas ir smegenų atstatymas vis dar įmanomi, net jei atrodo, kad vilties nebėra“.
Anksčiau buvo manoma, kad praėjus metams po sąmoningumo nedidėjimo, žmogus neatsibus, o po 15 metų vegetacijos būsenoje tai atrodė kaip visiškai neįmanomas dalykas.
Klajojantis nervas daro įtaką smegenims, skatindamas hormono norepinefrino (taip pat žinomo kaip noradrenalino) išsiskyrimą. Norepinefrinas taip pat veikia kaip neuromediatorius, skatinantis smegenų regionus dalytis informacija. A. Sirigu ir bendraautoriai pažymi, kad šis tyrimas ne tik suteikia viltį ribotos sąmonės būsenose esančių žmonių artimiesiems, bet ir informuoja apie tai, kur sąmonė slypi smegenyse.
Jie rašo, kad tyrimas identifikuoja parietalinę žievę kaip „pagrindinį žaidėją, vadovaujantį nervų veiklos plėtrai smegenų regionuose“. Tai skatina tolesnius šios smegenų dalies tyrimus.
