Kovo mėnesį bendrovė jau pranešė apie leidimo prekiauti Europos Sąjungos šalyse atšaukimą.
Gegužės 7-ąją Europos vaistų agentūra paskelbė informaciją, kad „AstraZeneca“ gaminamos vakcinos nebėra leidžiama naudoti. Pačios bendrovės pareiškime teigta, jog toks sprendimas priimtas dėl įvairų naujesnių vakcinų, pritaikytų „Covid-19“ atmainoms, įsigalėjimo rinkoje. Dėl to sumažėjo „AstraZeneca“ vakcinos, kuri nebegaminama ir nebetiekiama, paklausa.
„Nepriklausomais vertinimais, vien per pirmuosius vakcinos naudojimo metus buvo išgelbėta daugiau kaip 6,5 mln. gyvybių ir visame pasaulyje buvo pateikta daugiau kaip 3 mlrd. dozių“, – sakoma pranešime.
„Mūsų pastangas pripažino viso pasaulio vyriausybės, ir jos plačiai vertinamos kaip labai svarbus pasaulinės pandemijos įveikimo elementas. Dabar dirbsime su reguliavimo institucijomis ir partneriais, kad suderintume aiškius tolesnius veiksmus ir užbaigtume šį skyrių bei reikšmingą indėlį į kovą su „Covid-19“ pandemija“, – cituojamas bendrovės atstovų pranešimas „The Guardian“.
Daugelyje šalių jau seniai nebenaudojamaKitos šalys jau anksčiau nutraukė vakcinos tiekimą. Pavyzdžiui, Australijoje jos nebegalima naudoti nuo 2023 m. kovo mėnesio, nors dėl plačiai paplitusių naujesnių vakcinų jos naudojimas faktiškai jau buvo nutrauktas nuo 2021 m. birželio mėn.
2021 m. „AstraZeneca“ pakeitė savo vakcinos „Covid“ pavadinimą į „Vaxzevria“. Vakciną buvo leista naudoti 18 metų ir vyresniems asmenims, suleidžiant ją dviem injekcijomis, paprastai į žasto raumenis, maždaug trijų mėnesių intervalu. Kai kuriose šalyse ji taip pat buvo naudojama kaip stiprinamoji injekcija.
Vakcina „Vaxzevria“ sudaryta iš kito adenovirusų šeimos viruso, modifikuoto taip, kad jame būtų genas, skirtas gaminti baltymui iš SARS-CoV-2, viruso, sukeliančio Covid-19. Vakcinoje nėra paties viruso ir ji negali sukelti viruso.
Trombocitopenijos atvejai
Nors nustatyta, kad vakcina apskritai yra saugi ir veiksminga, ji sukėlė reto, bet sunkaus šalutinio poveikio, vadinamo tromboze su trombocitopenija, arba TTS, riziką. Šis retas sindromas pasireiškė maždaug 2-3 žmonėms iš 100 000, kurie buvo paskiepyti vakcina „Vaxzevria“.
Australijos Deakino universiteto epidemiologijos katedros vedėja profesorė Catherine Bennett teigė, kad vakcina atliko svarbų vaidmenį pasaulinėje kovoje su virusu, ypač pirmosiomis pandemijos dienomis, kai vakcinų buvo nedaug.
„Ji išgelbėjo milijonus gyvybių ir to nereikėtų pamiršti, –sakė ji. – Tai buvo tikrai svarbi pradinio pasaulinio atsako dalis. Tačiau ji buvo nukreipta prieš pirminius viruso variantus. Dabar perėjome prie vakcinų grandinės, kurioje turime produktų, persekiojančių atsirandančius variantus“.
„Taip pat pasikeitė ir rizikos apskaičiavimas, nes populiacijos yra daug labiau apsaugotos ir, nors, žinoma, Covid vis dar sukelia mirčių, apskritai esame mažiau pažeidžiami šios ligos.“
