Sahalino saloje dirbanti anglų kalbos mokytoja Marina Dubrova net neįsivaizdavo, kad gali gauti 400 dolerių baudą už tai, kad savo klasės aštuntokams parodė „Youtube“ vaizdelį, kuriame rusų ir ukrainiečių kalbomis vaikai dainuoja apie pasaulį be karo.
Po šio vaizdelio parodymo, 57-erių mokytoja dar leidosi su vaikais į diskusijas apie Rusijos ir Ukrainos karą. To užteko, kad po kelių dienų pedagogė sulauktų mokykloje pareigūnų, o vėliau ir teismo sprendimo.
Maža to, mokykla ją atleido iš darbo. Anot rusų valdžios, mokytoja „pažemino“ Rusijos kariuomenės prestižą, o mokyklos vadovybė įžvelgė „amoralų elgesį“.
Grįžta Stalinizmas ir apsivalymas
Tačiau šis mokytojos pavyzdys nors dar ir ne masinis, bet vienas iš kelių šimtų jau įvykdytų Rusijoje. Ir ne tik su mokytojais.
Štai Maskvoje vienas kompiuterių taisyklos savininkas irgi sulaukė pareigūnų dėmesio, kai taisyklos ekrane užrašė šūkį „Ne karui“.
O štai Kaliningrado srities gyventojai sulaukė valdžios žinučių, raginančių pranešti apie „provokatorius“, kurie pasisako prieš Rusijos karą Ukrainoje. Tam net sukūrė specialių „Telegram“ kanalą, kad būtų lengviau pranešti apie „Tėvynės išdavikus“.
O tokius veiksmus, žinoma, paskatino pats Putinas, vienoje iš savo kalbų pasmerkęs rusus, kurie bėga iš šalies ir paskelbęs, kad Rusijai reikia apsivalyti nuo Vakarų pasaulio vertybėms ir gėrybėms neatsispiriančių tėvynainių.
Tokie Putino žodžiai yra aiškus ženklas pareigūnams ir uoliems putinizmo garbintojams pradėti šventą kovą su kitatikiais, kurie prieš karą ir Putino diktatūrą.
Toks paprastų Rusijos žmonių skundimas, kiekvieno tildymas ir grasinimas kalėjimu – grįžimas į stalinizmą. Žinoma, tūkstančiai žmonių nešaudomi ir į Sibirą kol kas nesiunčiami, bet grįžta visuotinė sekimo atmosfera. Paprasti žmonės, kaip geriausiais KGB laikais, skatinami skųsti vienas kitą, saugoti ir ginti oficialią Putino režimo politiką.
O už komentarus socialiniuose tinkluose greitai gali būti paskelbtas nepatikimu asmeniu ar užsidirbti baudžiamąją bylą. Kadangi „Facebook“ prie Stalino nebuvo, žmones bausdavo už laiškuose išsakytą net ir menkiausią valdžios kritiką ar abejojimą komunizmu, partija ir jos vadovais.
Dabar ne kitaip. Skundžiami mokytojai, skundžiami pardavėjai, skundžiami pareigūnai, visi, kas prieš karą ir civilių žudymą. Ir jei pasisakai prieš, geriausiu atveju tave socialiniuose tinkluose iškeiks ar duris apipaišys fašiste Z raide. O jei nelabai pasiseks, gali užsidirbti ir baudžiamąją bylą ir grasinimą pasodinti į kalėjimą penkiolikai metų.
Kiek rusų iš tiesų palaiko Putiną ir karą?
Tad natūraliai kyla klausimas, kodėl rusai palaiko Putiną ir jo režimą, kai vėl įsigali sekimo ir skundimo kultūra, kai baudžiami kitaip galvojantys ir mąstantys?
Viena iš priežasčių – propaganda. Hitleriui ir jo propagandos mašinai užteko vos šešerių metų įtikinti vokiečių tautą, kad jie pranašesni už kitus, arijai, kuriems lemta valdyti pasaulį.
Putinas turėjo ištisus du dešimtmečius praplauti rusams smegenis, kad jų tauta ypatinga, ir jai patikėta vėl iš naujo surinkti slavų žemes ir ne tik, pasisavinant visas šalis, kuriose tik kada nors buvo užlipęs rusų kareivio batas.
Antra – rusai bijo. Nors skelbiama, kad 70-80 procentų rusų palaiko Putiną, skaičiavimų yra įvairių. Tačiau net ir konservatyvesni ekspertai pripažįsta, kad daugiau nei pusė rusų stoja už Putiną. O prasidėjus karui, naujojo Rusijos caro palaikymas vis kyla, kaip ir neapykanta Ukrainai, Baltijos šalims, Vakarams ir JAV, kurią rusų propaganda piešia kaip „didžiausią pasaulio blogį“.
Tačiau kodėl rusai stoja už Putiną? Ogi todėl, kad jį laiko žmogumi, kuris pagaliau sutvarkė valstybę, užbaigė Boriso Jelcino laikų demokratijos chaosą, „sutvarkė“ oligarchus ir grąžino Rusijai svajonę – vėl tapti didžiąja pasaulio galybe, pasaulio galios centru, su kuriuo skaitytųsi visos pasaulio valstybės.
Imperialistinės rusų svajonės
Robertas Petrauskas savo naujoje knygoje „Poltava“ primena puikiai dabartinį karą ir rusų ambicijas apibūdinančią paskutinio Rusijos Caro Nikolajaus II vyriausybės vadovo Piotro Stolypino žymiuosius žodžius – „Kas 10 metų Rusijoje pasikeičia viskas, bet per 200 metų nesikeičia niekas“.
Šie Stolypino žodžiai kuo puikiausiai apibūdina dabartinę Rusijos mąstymo būklę, kai pasaulis keičiasi ir eina į priekį, o Rusija gyvena kelių šimtų metų praeitimi – kai didžią valstybę gali sukurti tik grobdamas kitų žemes ir plėsdamas savo teritoriją.
Rusai su pasididžiavimu prisimena, kokia didžiulė buvo carinė Rusijos imperija, kaip jos valdas dar labiau išplėtė komunistinė Sovietų Sąjunga, uždėjusi savo leteną ant rytinės ir centrinės Europos ir suskaldžiusi Vokietiją.
Rusijos valdžios elitas ir dalis paprastų žmonių prisimena laikus, kai sovietų buvo bijoma visame pasaulyje. Todėl nenuostabu, kad rusai apklausose tarp iškiliausių šalies žmonių mini tuos vadus, kurie plėtė imperiją ir grobė svetimas valstybes. Stalinas, Leninas, Petras I, kiti imperatoriai bei jų karvedžiai sulaukia daugiausiai simpatijų.
Tad iš dalies galima suprasti rusus, kodėl jie gyvena praeitimi. Visi mes norime didžiuotis savo šalimi, savo Tėvyne, jos kultūra ir laimėjimais. O kokių laimėjimų pasiekė Rusija per paskutinius 30 metų žlugus Sovietų Sąjungai?
Borisas Jelcinas prisimenamas su kartėliu, nes iškovojęs demokratiją atidavė ją į rankas oligarchams, tad rusams demokratija siejasi su išvogta valstybe, neteisybe ir skurdu. O atėjus Putinui ir jo diktatūrai, žmonės gyveno vis geriau, bet jei lygintume su Vakarų pasauliu, tai vis tiek kaip diena ir naktis, ypač Rusijos provincijoje, kur ne visi matę klozetą.
Kai žmonėms nėra kuo džiaugtis, čia ir dabar, belieka atsiremti į istoriją, ypač kai tai patogiai supakuoja ir tau į lūpas įdeda propagandos mašina.
Tą ir padarė į valdžią atėjęs Putinas, nes pažadėjo žmonėms tvarką, geresnį gyvenimą ir svarbiausias pažadas – vėl Rusijos valstybę padaryti pasaulio gerbiama didžia imperija. Ne be reikalo ir Putinas rusų minimas kartu su didžiaisiais Rusijos carais.
Ar rusai supras savo kaltę?
Tad kai kalbame apie Putino sukeltą karą Ukrainoje, tūkstančiais žudomus nekaltus civilius, reikia prisiminti ir rusų atsakomybę. Ne visų, bet tų, kurie palaiko Putiną ir Rusijos imperialistines ambicijas.
Ne visi, tačiau didelė dalis rusų tautos skųsdami savo tautiečius, kurie piktinasi karu, niekindami kitaip manančius ir nepripažindami akivaizdžių faktų, kad Rusija žudo nekaltus žmones Ukrainoje, turi ir privalo prisiimti atsakomybę už Putiną ir savo kraugerišką kariuomenę.
Juk ne kas kitas, o rusų mamos išaugino tokius sūnus, kurie šaudo vaikams į galvas, prievartauja moteris ir mergaites, žudo taikius žmones ir išvagia ukrainiečių namus. Tik čia vienintelė bėda. Manau, kad didžioji dalis rusų to nesupras ir nepripažins. Ar mes sulaukėme atsiprašymų, gailėjimosi iš Rusijos ar jos tautos dėl sovietmečiu naikinamų tautų?
Ar buvo atsiprašyta lietuvių, latvių, ukrainiečių ir kitų tautų, kad dalį sušaudė, o dalį labiausiai išsimokslinusius, aukštas pareigas einančius, sąmoningiausius piliečius išvežė gyvuliniais vagonais į Sibirą badauti ir dirbti Stalino karo pramonei?
Kiek rusų mato savo šalį kaip agresorę, kuri sukelia vieną karą po kito? Kiek rusų suvokia, kad jų šalis žudydama tūkstančius žmonių grobia svetimas žemes, kurios jiems nepriklauso?
Atvirkščiai, dabartinis Putino režimas skleidžia neapykantą, kaimynines šalis vadina fašistais, ruošdamas dirvą okupacijai.
Tad belieka tikėtis, kad karas Ukrainoje – Putino režimo pabaiga, o žlugus Putinui gal atsimerks ir rusai. Gal...
