Pastaraisiais metais ši neturinti išėjimo į jūrą Kaukazo valstybė vis labiau suartėjo su Vakarais. Ji nusivylusi tuo, kad, jos teigimu, Maskva nesugebėjo jos apsaugoti nuo aršiausio priešo Azerbaidžano.
Įstatymu, priimtu per galutinį svarstymą, Armėnijos vyriausybė raginama pradėti stojimo į ES procesą.
Už šį teisės aktą balsavo 64 parlamentarai: visi valdančiosios partijos „Pilietinis susitarimas“ parlamentarai ir septyni opozicijos deputatai, o septyni balsavo prieš.
„Armėnijos Respublika (...) skelbia Armėnijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą proceso pradžią“, – rašoma tekste.
Jerevano ir Maskvos ryšiai smarkiai pašlijo po 2023 metų žaibiško Azerbaidžano puolimo, per kurį buvo sutriuškinti Armėnijos remiami separatistai Kalnų Karabacho regione.
Armėnija apkaltino Rusiją, kuri regione buvo dislokavusi beveik 2 tūkst. karių, kad ji nieko nedarė, kad užkirstų kelią kovoms ir vėlesniam daugiau kaip 100 tūkst. armėnų pasitraukimui iš regiono.
Praėjus keturioms dienoms po puolimo, Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą pareiškė, kad dabartinės Jerevano saugumo sąjungos yra „neveiksmingos ir nepakankamos“.
2024 metų vasarį jis įšaldė Armėnijos dalyvavimą Rusijos vadovaujamoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje – kelių buvusių sovietinių valstybių gynybinėje grupėje, panašioje į NATO.
Jerevanas taip pat prisijungė prie Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) – šis žingsnis įpareigotų šalį areštuoti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei jis apsilankytų Armėnijoje. Šis žingsnis supykdė Maskvą.
Armėnija pradėjo derybas dėl vizų režimo liberalizavimo su ES 2024 metų rugsėjį ir sustiprino gynybos ryšius su Prancūzija.
2024 metų liepą ji surengė karines pratybas su JAV kariais.
Maskva į šiuos veiksmus reagavo itin piktai, kaltino Jerevaną bandymu nutraukti ryšius.
Praėjusiais metais Rusija paskelbė, kad išveda savo taikdarius iš Karabacho ir išsiunčia iš šios Kaukazo valstybės kai kuriuos karius bei pasieniečius.
N. Pašinianas sausį pareiškė, kad Armėnijos vyriausybė nori narystės ES, tačiau atkreipė dėmesį, kad toks sprendimas gali būti priimtas tik visuotiniu referendumu.
Įstatymas buvo inicijuotas peticijai, raginančiai valdžią pradėti procesą, surinkus daugiau nei 50 tūkst. parašų, reikalingų, kad siūlymas būtų svarstomas parlamente.
Stojimo į ES procesas gali trukti dešimtmečius ir apima vertinimus, kaip šalis atitinka ES kriterijus įvairiose srityse, tokiose kaip demokratinių institucijų veikimas, teismai, pagrindinės teisės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
